Ūkininkai Vilniuje ir Briuselyje protestuoja prieš siūlomus Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius

Maždaug 10 tūkst. Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkų ketvirtadienį Briuselyje protestuoja prieš Europos Komisijos ketinimą nuo 2027 metų mažinti finansavimą žemdirbiams. 

Be to, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ rengia protestą prie ES atstovybės Vilniuje.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas sako, kad ūkininkai iš visos Europos vieningai pasisako prieš Komisijos siūlomus Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčius, biudžeto mažinimą, nesąžiningą ES prekybos politiką ir  biurokratiją.

„Šiandien (ketvirtadienį – BNS) Lietuvos ūkininkų sąjunga kartu su 10 tūkst. ES ūkininkų dalyvauja mitinge Briuselyje. Tai tęstinis veiksmas. Dar vasarą buvome mandagūs ir kiekvienoje šalies sostinėje perdavėme savo valdžios atstovams žinią apie netinkamą ES politiką. Mūsų neišgirdo“, – komentare BNS teigė M. Puidokas.

„Užtenka pūsti miglą į akis, kai mūsų ūkininkavimui ir maisto saugumui gresia pavojus“, – pridūrė jis.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, ūkininkams didžiulį nerimą sukėlė Komisijos pasiūlymas penktadaliu mažinti BŽŪP biudžetą ir visiškai atsisakyti dešimtmečius veikusios politikos struktūros. 

„Nors žemės ūkis yra strateginės svarbos Europos ekonomikos ir maisto saugumo dalis, sektorius susiduria su dideliu spaudimu ir nelygiavertėmis konkurencinėmis sąlygomis, o Komisijos siūloma žemės ūkio politikos struktūros pertvarka silpnina ES vienybę“, – pranešime teigė R. Juknevičius.

Protesto išvakarėse ES šalių žemdirbių organizacijų lyderiai Briuselyje aptarė aktualijas, susijusias su BŽŪP ateitimi bei ES ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos „Mercosur“ bloko pasirašytos laisvos prekybos sutarties ratifikavimu.

Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, ūkininkų tikslas – išlaikyti stabilumą žemės ūkyje ir aprūpinti kokybišku maistu Europos gyventojus: „Tikime, kad ūkininkų balsas bus išgirstas ir priimti sprendimai sustiprins visą žemės ūkio sektorių.“

Anot Žemės ūkio rūmų, protesto metu vyksiantis teletiltas Vilnius–Briuselis leis stebėti tiesioginius vaizdus iš Briuselio, girdėti ūkininkų ir žemdirbių organizacijų lyderių pasisakymus, diskusijas ir interviu.

BNS rašė, kad Lietuva ragina 2028–2034 metais didinti ES finansavimą žemės ūkiui ir žuvininkystei, nes po 2027 metų BŽŪP skirtų lėšų yra gerokai per mažai.

Anot Žemės ūkio ministerijos, skiriant finansavimą neatsižvelgta ir į tai, kad Lietuva yra ES rytinio pasienio valstybė, kurios kaimynės – tęsianti karą šalis agresorė ir jos sąjungininkė, todėl būtų sunku bent 30 proc. lėšų skirti iš nacionalinio biudžeto remiant aplinkosaugą. 

Iš esmės Lietuva nepritaria ir BŽŪP įtraukimui į bendrą finansavimo ir valdymo sistemą kartu su kitomis politikomis. Teigiama, kad BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis turi išlikti savarankiškas, pagrįstas dviem ramsčiais – tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra ir su atskiru finansavimu.

Lietuvai 2028–2034 metais numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).