Briuselyje – diskusijos dėl ES žemės ūkio ir žuvininkystės ateities

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Briuselyje susirinko į jau paskutinį šiemet posėdį. Ministrų tarybos darbotvarkėje Lietuvai ir visai ES itin svarbūs klausimai, tarp kurių – žvejybos galimybės ir būsimas žuvininkystės sektoriaus finansavimas bei diskusija dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų. 

Pasiektas politinis susitarimas

ES žvejybos sektorius reikšmingai prisideda prie Europos apsirūpinimo maistu, kuris yra neatsiejama piliečių saugumo dalis. Tačiau pastaruoju metu susiduriama su vis didesniu spaudimu dėl tvaraus žuvininkystės išteklių valdymo, tarptautiniuose formatuose ES pozicija yra susilpnėjusi, neišnaudojami turimi derybiniai pranašumai. „Taryboje pavyko pasiekti politinį susitarimą dėl  žvejybos galimybių ES vandenyse ir Atlanto vandenyne. Baltijos jūros šalims, tarp jų ir Lietuvai, lieka galioti priemonės europinių ungurių apsaugai ir užtikrintas tvarus jų išteklių atsigavimas“, – informavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Pasak ministro, visos ES valstybės narės kritiškai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl žuvininkystės finansavimo naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. „Mažesnis garantuotas finansavimas žuvininkystei yra nepriimtinas, ypač didėjant mūsų įsipareigojimams. Būtina užtikrinti aiškiai apibrėžtą ir pakankamą finansavimą akvakultūros plėtrai, laivyno modernizavimui bei žvejybos duomenų rinkimui ir kontrolei“, –  teigė ministras.  

Diskusijos dėl BŽŪP ateities

Taryboje daug dėmesio skirta diskusijoms dėl BŽŪP po 2027 m. ateities. Kaip pastebėjo ministras A. Palionis, būtina užtikrinti spartesnį inovacijų diegimą praktikoje ir žinių sklaidą, nes tai itin svarbūs veiksniai stiprinant konkurencingumą ir atsparumą nūdienos iššūkiams. O tam reikia ir užtikrinto finansavimo. 

„Kertinis mūsų siekis dėl BŽŪP supaprastinimo – nekomplikuoti to, kas gerai veikia. Reikia ir aiškios BŽŪP teisėkūros. Tikrai yra dar daug erdvės tolesniam darbui žaliosios architektūros srityje, smulkiųjų ūkių schemoje ir kitur. Nacionalinės rekomendacijos neturi riboti valstybių narių sprendimų“, – kalbėjo ministras. 

Jis paminėjo ir Rytų pasienio regiono kasdienybę –  GPS trikdžius. Neatsitiktinai Lietuva, Suomija, Latvija ir Estija mano, kad BŽŪP stebėsenos ir kontrolės sistema turi būti lankstesnė.

Ministras taip pat atkreipė Tarybos narių dėmesį į blogėjančią padėtį mūsų šaliai labai svarbiame pieno sektoriuje – nerimą kelia ne tik mažėjantis karvių skaičius, bet ir jau keletą mėnesių krentančios žaliavinio pieno kainos. Jis paragino Europos Komisiją atidžiai stebėti situaciją pieno rinkoje ir imtis visų reikalingų priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, kai tik to prireiks.

Siūlo laikytis subalansuoto požiūrio

Pirmininkaujanti valstybė narė Danija taip pat informavo apie pasiektą pažangą rengiant naująjį reglamentą dėl gyvūnų apsaugos juos vežant. Savo pasisakyme ministras A. Palionis pabrėžė sutinkantis, jog reglamentavimas turi būti orientuotas į gyvūnų gabenimo sąlygų pagerinimą, tačiau ne mažiau svarbu ir išlaikyti konkurencingą žemės ūkio bei maisto gamybos sektorių, sklandžiai veikiančią ES vidaus rinką, prekybą su trečiosiomis šalimis.

„Siūlome laikytis subalansuoto požiūrio į gyvūnų gerovę ir nustatyti tokį teisinį pagrindą, kuris nepakenktų vidaus rinkai. Labai svarbu atsižvelgti į valstybių narių specifiką ir ekonominius aspektus. Gyvulininkystės sektoriaus tvarumo nepasieksime, o konkurencija nebus sąžininga, jeigu reikalavimai importui nebus lygiaverčiai“, – kalbėjo ministras A. Palionis.