Diena po rytojaus #3. Palydoviniai dirvožemio tyrimai
Šiuolaikiniai ūkiai susiduria su didelėmis trąšų kainomis, klimato kaita, aplinkos apsaugos reguliacinės sistemos pokyčiais, nepastoviomis grūdų supirkimo kainomis ir kitais iššūkiais, skatinančius ūkius siekti našumo ir efektyvumo. Kaip teigia UAB „Ivabaltė“ inovacijų vadovė Gabija Tarvydytė, ūkininkavimą neabejotinai lengvina palydoviniai dirvožemio tyrimai, pateikiantys net apie 25 elementų buvimą dirvožemyje.
Portalas „Agrobitė“ pakalbino G. Tarvydytę savo rubrikoje „Diena po rytojaus“ apie šią technologinę inovaciją, jau taikomą daugelyje pasaulio šalių, kuriose ūkininkai jau suprato šiuolaikinio pasaulio pokyčius ir pritaikė modernius sprendimus kasdienėje veikloje. Visa tai jau prieinama ir Lietuvos žemdirbiams!
Inovacijos sparčiai plečiasi žemės ūkyje, panaudojant ir pažangias kosmines technologijas. Ką „Ivabaltė“ šiuo atveju jau gali pasiūlyti Lietuvos ūkininkams?
Taip, šiuolaikinė ūkininkavimo aplinka sparčiai keičiasi. Ūkininkai vis dažniau susiduria su tokiais iššūkiais, kaip didėjančios sąnaudos, jų svyravimai, nepastovios grūdų supirkimo kainos, klimato kaita, ko pasekoje atsiranda vis daugiau naujų tvarkų ir taisyklių, limituojančių cheminių medžiagų kiekio naudojimą ūkyje. Todėl esant tokioms sąlygoms, norint efektyviai vystyti ūkio veiklą, technologijos tampa nebeišvengiamos ir žemės ūkio industrijoje, nes tik jų dėka galime priimti faktais pagrįstus ūkio valdymo sprendimus, kurie turi tiesioginę teigiamą įtaką ūkių produktyvumui, pelningumui ir mūsų aplinkai.
Tad kalbant apie naująsias technologijas žemės ūkyje, esant šiai situacijai, dėmesys yra kreipiamas į tvarių sprendimų paiešką, kaštų mažinimą ir įtakos aplinkai mažinimą. Čia dirvožemio produktyvumas ir „sveikata“ vaidina svarbų vaidmenį, o dirvožemio tyrimai yra pirmas žingsnis siekiant tvarių rezultatų, nes augalininkystės produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo efektyvaus maistinių medžiagų, esančių dirvožemyje, panaudojimo.
Žiūrint į pasaulinę žemės ūkio praktiką – vienas pažangiausių ir populiariausių technologinių sprendimų dirvožemio tyrimų srityje yra palydoviniai dirvožemio tyrimai. Šiuo metodu kiekvieną dieną yra ištiriama virš 66 mln. kvadratinių kilometrų dirvožemio. Tai plačiai paplitusi praktika Kanadoje, JAV, Prancūzijoje ir šiai dienai, šią paslaugą galime suteikti ir mes Lietuvos rinkoje.
Akivaizdu, kad be detalių, objektyvių dirvožemio tyrimų neįmanoma tinkamai įvertinti dirvožemio būklės. Kaip galėtumėte detalizuoti visą paslaugų paketą?
Taip, dirvožemio tyrimai yra svarbus aspektas, siekiant padidinti dirvožemio produktyvumą ir optimizuoti sąnaudas tręšimui, tačiau tai yra tik viena iš sudedamųjų dalių šiame procese. Norint gauti maksimalią finansinę naudą, yra svarbi veiksmų eiga ir jų tęstinumas. Tai reiškia, kad yra svarbu ne tik įvertinti dirvožemio būklę, bet ir ja remiantis imtis tikslingų veiksmų: trąšas atiduoti zoniškai ir kintama norma. Tai leidžia efektyviai išnaudoti dirvožemyje esančius elementus ir tręšti tik ten, kur yra jų trūkumas bei tik tiek, kiek jų reikia. Taip ūkis mažina sąnaudas ir išlieka efektyvus. Todėl šiai dienai mūsų paslaugų paketą sudaro palydoviniai dirvožemio tyrimai, kintamos normos darbo žemėlapių sudarymas bei pasėlių vegetacijos stebėsena.
Kalbant apie palydovinius dirvožemio tyrimus, ūkininkas iš karto gauna informaciją apie 25 elementų, tokių kaip pH, azoto, judriojo/ bendrojo fosforo, kalio, humuso, metalų kiekį tiriamame lauke bei šių elementų zoninį pasiskirstymą.
Užsisakant kintamos normos darbo žemėlapius – pasirinkto elemento atidavimui, kintamos normos darbo žemėlapiai gali būti sudaryti įvairių prekinių ženklų technikai ir pateikti ūkininko pasirinktu formatu (galimi formato variantai SPH, ISO-XML, JSON, QMD, PRJ, DBF, CPG.
Taip pat atliekame palydovinį pasėlių vegetacijos stebėjimą. Tai reiškia, kad pasirinkus šią paslaugą, tiriami laukai gali visą sezoną būti stebimi ir ūkininkas yra informuojamas apie vykstančius vegetacijos pokyčius – vegetacijos sustojimas, padidėjusi vegetacija, prasidėjęs pasėlių džiūvimas, padidėjęs vandens kiekis laukuose. Ūkininkas gauna informaciją SMS arba el. paštu, gaudamas vietos koordinates su informacija apie vykstantį pokytį.
Pagal poreikį, kiekvieną šią mano minėtą paslaugą, ūkininkas gali užsisakyti atskirai, arba kartu.
Kaip argumentuotumėte palydovinių dirvožemio tyrimų svarbą? Kaip tai gali atsiliepti derliaus prognozei, jei vadovaujantis šiais tyrimais, žemdirbys priims atitinkamus sprendimus? Galiausiai, ar „Ivabaltė“ specialistai čia galėtų pakonsultuoti ūkininką, ar visgi paliekama vėliau pačiam ūkininkui apsispręsti?
Kaip ir bet kokie kiti dirvožemio tyrimai jie yra svarbūs, norint identifikuoti trūkstamas maistines medžiagas skirtingose lauko vietose, kad būtų galima susidaryti optimalų tręšimo planą ir būtų galima pasiekti planuojamą derlingumą mažiausiomis sąnaudomis. Tačiau paprastai tradicinis dirvožemio tyrimo būdas yra ganėtinai nepigus malonumas. Į standartinį paketą įeina informacija tik apie kelis elementus, nematomas platesnis vaizdas, kokia situacija yra su kitais elementais ir kokią įtaką jie gali turėti norint pasiekti norimus rezultatus. Taip pat tai laikui imlus dalykas, nes rezultatų gavimas gali užtrukti nuo 2 sav. iki 2 mėn., priklausomai, ar tyrimus norima atlikti Lietuvoje ar kitose užsienio valstybėse.
Kaip žinia, žemės ūkyje laikas yra labai svarbus, nes šioje industrijoje mes esame labai priklausomi nuo oro, kurį suvaldyti ne mūsų valioje. Taip pat norint taikyti tiksliąją žemdirbystę didesniame dirbamos žemės plote ar visame plote – dirvožemio tyrimų kaina yra svarbus aspektas ir dažnu atveju limituojantis tiksliosios žemdirbystės įsisavinimą ūkyje.
Todėl palydovinių dirvožemio tyrimų svarba vis didėja, nes technologijų dėka, tyrimo rezultatus gauname per 3 darbo dienas. Tai ir priimtinesnė paslaugos kaina ūkininkui – nėra limituotas hektarų skaičius, kurį galime ištirti per vieną dieną, galime tyrimus atlikti bet kokiu metu, svarbu, kad tik nebūtų sniego ir balų laukuose. Pavyzdžiui, ūkininkas planuoja trąšų atidavimą už kelių dienų. Palydovų dėka galime jam per kelias dienas pateikti informaciją apie esamą dabar dirvožemio situaciją ir ūkininkas tuomet gali suplanuoti tikslingą trąšų kiekį. Taip pat į standartinį paketą informacija iš karto yra pateikiama apie 25 skirtingų elementų pasiskirstymą.
Kalbant apie agronominę paslaugą, tai šiai dienai tokios paslaugos neteikiame. Teikiame faktinę, technologijų pagalba gautą informaciją apie elementų pasiskirstymą ir jų kiekį dirvožemyje, kuria remiantis ūkininkai gali priimti jiems palankiausius sprendimus.
Iš palydovo puikiai matyti, kokių maistinių medžiagų trūksta atskiriems augalams, atskiruose plotuose. Tikriausiai taip ir sudaromos kintamos tręšimo normos, laikas ir pan.?
Taip, palydoviniai dirvožemio tyrimai identifikuoja elementų kiekį ir jų zoninį pasiskirstymą pačiame dirvožemyje. Kintamos normos darbo žemėlapiai yra sudaromi naudojant informaciją gautą iš dirvožemio tyrimo ir papildomai naudojant tam tikrus augmenijos indeksus, kurie yra atitinkamai parenkami priklausomai tuo to, kokiai trąšai atiduoti yra sudaromas kintamos normos tręšimo žemėlapis bei kokioje stadijoje tuo metu yra pasėlių vegetacija.
Kaip pagal šias technologijas yra ištiriamas dirvožemis? Dažnai tokio klausimo sulaukiu iš ūkininkų.
Palydoviniai dirvožemio tyrimai veikia infraraudonųjų spindulių principu. Spindulys prasiskverbia į žemę iki 15 cm gylio, tai yra kritinis sluoksnis iš kurio grūdinės kultūros ima elementus. Tuomet prasideda fizikiniai reiškiniai, kiekvienas elementas spinduliuoja tam tikras bangas, kurios šio spindulio dėka yra gražinamos į palydovą, kuriame yra mikrosensoriai, identifikuojantys, kiek ir koks tai elementas bei tuomet, algoritmų pagalba, informacija yra pateikiama žmogui paprastai suprantamu pavidalu – spalviniais žemėlapiais.
Ar bandėte palyginti palydovinio dirvožemio tyrimo duomenis su laboratoriniais dirvožemio tyrimais?
Visų pirma, nėra labai tikslu manyti, kad laboratoriniai tyrimai yra 100 % tikslūs, nes praktiškai jie yra atliekami imant 15-20 mėginių iš 3ha žemės ploto. Šių mėginių žemė yra sumaišoma ir ištiriamas šiame sumaišytame mėginyje esantis elementų kiekis, kurio rezultatas pateikiamas ūkininkui.
Kalbant apie palydovinius dirvožemio tyrimus, čia yra naudojamas kitoks principas. Šiuo metodu laukas yra skenuojamas visu plotu. Tai reiškia, kad laukas yra nuskenuojamas kiekvienu centimetru ir to kiekvieno centimetro reikšmė sudedama ir yra vedamas jų vidurkis. Todėl yra apskaitomos ir nepraleidžiamos tiek geros, tiek probleminės dirvožemio vietos. Taigi, palydovinių dirvožemio tyrimų metodas, kaip matote, yra kitoks. Iš tiesų, yra atlikti palyginamieji rezultatų tyrimai su laboratoriniais tyrimais bendradarbiaujant su YARA tyrimų laboratorija Jungtinėje Karalystėje. Ir jei skaitytume laboratorinių dirvožemio tyrimų rezultatus kaip konstantą, nors, kaip minėjau, jie nėra 100 % tikslūs dėl kitokios mėginių paėmimo metodikos – vis tiek tikslumas yra apie 90-95 %.
Be to, kaip ir minėjau, ši paslauga nėra nauja žemės ūkio industrijoje – toks dirvožemio tyrimo būdas yra plačiai paplitęs ir naudojamas jau daugelį metų: tiek Kanadoje, JAV, tiek Prancūzijoje, Ukrainoje, ir tik nuo šiol tokią paslaugą galime suteikti ir Lietuvos rinkoje.
Kokios būtų jūsų įžvalgos apie ateities inovacijas žemės ūkyje, būtent įvertinant pasėlių, dirvožemio būklę? Kokias pastebite tendencijas?
Neseniai teko dalyvauti „ChangeNow“ – didžiausiame pasaulyje tvarumo kongrese Paryžiuje (Prancūzija), kuriame pagal Pasaulio Banko naujausiai atliktus tyrimus, žemės ūkio industrija buvo įvardijama kaip industrija, kuri turi potencialo net 24 % prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Todėl tendencija yra siekti kuo didesnio tikslumo atiduodant trąšas, efektyvumo, mažesnio neigiamo poveikio aplinkai. Tai reiškia, kad ateityje technologijų pagalbą turėtume galėti identifikuoti augalo tikslumu kam, kiek ir kokio elemento trūksta bei tokiu tikslumu teoriškai galėti gebėti atiduoti trąšas. Tačiau turime suprasti, kad norint tai pasiekti, privalome žengti koja kojon su inovatyviais inžinieriniais sprendimais tobulinant žemės ūkio techniką. Šiai dienai, nors jau ir galime sudaryti tręšimo planus tokiu tikslumu, rinkoje esantys purkštuvai tiksliausiai gali atiduoti trąšas 25 cm atstumu. Tačiau visuose srityse tobulėjame, žengiame į priekį ir tikslioji žemdirbystė tampa nebeišvengiama, nauja mūsų realybe, norint vystyti efektyvius ir pelningus ūkius.
