Žievėgraužių tipografų populiacijos aktyvumą sumažino gegužės vėsūs orai

Pavasarį skraidančių žievėgraužio tipografo vabalų gausa buvo perpus mažesnė nei pernai. Žievėgraužių aktyvumas sumenko dėl gegužę atvėsusių orų. Didžiausia žievėgraužio tipografo plitimo grėsmė išlieka pietvakarinių ir centrinių rajonų eglynuose, nes ten medžiai jaučia didžiausius stresus dėl besitęsiančio drėgmės trūkumo dirvoje.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius, vykdydamas pagrindinių miško kenkėjų ir ligų stebėseną, 2025 metų gegužės 26-28 dienomis atliko antrą žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) sugautų vabalų apskaitą. Suskaičiuotos į populiacijos sekimui skirtas gaudykles pakliuvę kinivarpos. Lyginant su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, kenkėjo gausa išaugo tik vienoje stebėjimo vietovėje T19 (Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Kazlų Rūdos girininkija ir Šakių regioninio padalinio Gerdžių girininkija), kur vidutiniškai vienoje gaudyklėje žievėgraužių tipografų sugauta beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai (žiūrėti 1 pav.). Menkiausiai šie eglių kenkėjai skraidė šiaurės rytų, rytų ir pietryčių Lietuvoje (T2, T5, T12, T18 ir T22 vietovėse), kur kinivarpų šiemet vidutiniškai buvo sugauta 76-87 procentais mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 

Per pirmas dvi apskaitas absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Šakių regioninio padalinio Gerdžių girininkijos teritorijoje įrengtoje gaudyklėje (9876 vnt.), o mažiausiai – Mažeikių regioninio padalinio Sedos girininkijoje (321 vnt.). Iš viso per pirmas 6 stebėjimo savaites atlikus dvi apskaitas, 138 gaudyklėmis buvo sugauta arti pusės milijono žievėgraužio tipografo suaugėlių (450 786 vnt.). Toks kenkėjų skaičius teoriškai galėtų nudžiovinti per 100-200 žalių stambių eglių, tačiau vabalus sugavus ir pašalinus iš miško, jie nebegalės pasidauginti ir kenkti.

1 pav. Šių metų žievėgraužio tipografo populiacijos gausumo palyginimas su 2024 metais

Po dviejų apskaitų vienoje gaudyklėje vabalų vidutiniškai sugauta 55 procentais arba dvigubai mažiau nei per 2024 metų tą patį laikotarpį. Analizuojant situaciją atskiruose Lietuvos regionuose, didžiausias žievėgraužio tipografo populiacijos skraidymo sumažėjimas kol kas stebimas Rytų regione, kur kenkėjų gausumas, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sumenko 67 procentais (žiūrėti 2 pav.). Šiaurės ir Vakarų regionuose šių eglės kinivarpų skraidymo gausumas buvo mažesnis atitinkamai 62 ir 59 procentais. Pietų regione žievėgraužio tipografo populiacijos skraidymo aktyvumas sumažėjo ne taip ryškiai, tačiau ir ten vabalų buvo sugauta trečdaliu mažiau. Žemiausia žievėgraužių populiacija ir toliau išlieka Vakarų regione.

2 pav. Šių metų žievėgraužio tipografo populiacijos gausumas ir regionų palyginimas su 2024 metais

Žievėgraužio tipografo pirmos generacijos vabalų gausumą pilnai įvertinsime atlikę trečią apskaitą birželio mėnesio viduryje, kuomet baigsis peržiemojusių ir jų seserinės generacijos vabalų skraidymas, kuris labai užsitęsė dėl šaltų gegužės mėnesio orų.

Žievėgraužio tipografo populiacijos stebėjimo duomenis atskiruose stebėjimo taškuose galima rasti čia: Žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsenos duomenys (nuo 2010 metų).

Sugautų žievėgraužių gausa labai gerai atspindi buvusias orų sąlygas. Kovą ir balandį buvęs atšilimas įtakojo žievėgraužio tipografo vabalų ankstyvą skraidymą, todėl Suvalkijoje ir Dzūkijoje jie labai anksti ir gausiai pradėjo skraidyti, bei pulti egles. Vėliau gegužę ilgokai užsitęsęs atvėsimas ir lietingi orai, ryškiai sumažino žievėgraužių skraidymo aktyvumą, todėl per antrą apskaitą jų sugauta ženkliai mažiau nei pernai. 

Gegužės mėnesį dalyje Lietuvos labai gausiai lijo, o kitur lietaus trūko. Daugiausiai prilijo šiaurės rytinėje dalyje. Ten iškrito virš pusantros kritulių normos. Tačiau kritulių trūko dalyje centrinių, pietvakarinių ir vakarinių rajonų. Kritulių kiekio skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių rajonų siekia iki 3-4 kartų. Iki gegužės 28 d. Kaune iškrito 58 %, Ventės rage 67 % gegužės kritulių normos. Tačiau Anykščiuose ir Biržų rajone prilijo 187 % mėnesinės kritulių normos.

Pietvakariniuose ir centriniuose rajonuose, dėl dirvoje ilgai besitęsiančio drėgmės trūkumo, eglės jaučia didžiausius stresus, todėl ten eglynuose išlieka didžiausia žievėgraužio tipografo plitimo grėsmė.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.