Lietuvoje augalų genetinių išteklių išsaugojimu ir atkūrimu pavesta rūpintis Valstybinei miškų tarnybai. Jos augalų genetinių išteklių specialistai rugsėjo viduryje lankėsi Kauno raj., Babtuose veikiančiame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute, kuriame vertino daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekciją, kuriai suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Vertinimo metu nustatytas kiekvieną veislę reprezentuojančių augalų skaičius, jų būklė, įvertintos atliktos priežiūros priemonės bei suplanuotos naujos.

Daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekcija įveista 2007 metais ir užima 0,013 ha plotą. Joje saugomos 5 veislės ir 9 selekcinės linijos laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.), lenktagalvio česnako (Allium nutans L.), kampuotojo česnako (Allium angulosum L.), tuščialaiškio česnako (Allium fistulosum L.) ir meškinio česnako (Allium ursinum L.). Kolekcijos būklė įvertinta labai gerai, augalai sveiki, atliktos reikiamos priežiūros priemonės. Atsižvelgiant į kasmetinę augalų būklę, numatyta toje pačioje vietoje augalus auginti dar 3-4 metus.

Kolekcijos inventorizuojamos kas penkerius metus. Inventorizacijos tikslas – įsitikinti, ar tinkamai užtikrinama kolekcijos priežiūra, kokia augalų būklė ir t. t. Nors kolekcijų paskirtis – edukacija ir moksliniai tyrimai, kolekcijų naudą pajunta visi, nes kolekcijose augantys augalai yra genetinė medžiaga kitoms veislėms kurti arba tobulinti jau sukurtas.

Kolekcijoje augančios česnakų veislės

Laiškinis česnakas – amarilinių šeimos daugiametis augalas, 15 – 30 cm aukščio. Žydi gausiais, dekoratyviais, rausvai violetiniais žiedais liepos – rugpjūčio mėnesiais. Žiedai ne tik dekoratyvūs, bet ir valgomi. Šis augalas išaugina ilgus, tuščiavidurius, vamzdelio formos laiškus, kurie yra aštraus kvapo, bet švelnaus skonio. Žaliuose augalo lapuose yra vitamino C, karotino. Taip pat stimuliuoja apetitą ir padeda virškinimui. Dažniausiai vartojami švieži, nes džiovinti praranda savo aromatą. Tam, kad laiškai visada būtų švelnaus skonio, rekomenduojama dažnai juos nupjauti, kad atželtų nauji. Laiškinis česnakas yra nereiklus ir lengvai auginamas kaip maistinis, vaistinis ir dekoratyvinis augalas. Geriausiai auga saulėje, derlingame dirvožemyje. Lietuviška veislė „Aliai“.

Lenktagalvis česnakas – daugiametis augalas, užauga iki 60 cm aukščio. Žiedynai susideda iš rožinės spalvos daugybės kabančių varpelių. Šis augalas dažnai vadinamas narcizalapiu. Yra dvi lenktagalvių česnakų formos: plačialaiškiai ir siauralaiškiai. Plačialaiškių laiškai plokšti, platūs, storoki, sultingi, tamsiai žali. Siauralaiškių česnakų laiškai siauresni, plonesni, šviesesni ir sultingesni. Švelnaus skonio ir aromato lenktagalviai česnakai maistine verte neatsilieka nuo vasarinių ar kitų žieminių česnakų, o vitaminų kiekiu lenkia ropinius česnakus. Ypač juose gausu geležies, todėl rekomenduojama valgyti sergant avitaminoze, mažakraujyste. Šis augalas auginamas ne tik maistui, bet tinkamas auginimui grupėmis kaip dekoratyvus. Geriausiai auga drėgnose vietose, ištvermingas žiemą ir lengvai dauginamas vegetatyviniu būdu.

Kampuotasis česnakas – svogūninis, daugiametis, 20 – 50 cm aukščio augalas. Žiedynas daugiažiedis, pusiau rutuliškas ar rutuliškas, be svogūnėlių. Žiedai šviesiai purpurinės spalvos. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Svogūnai išaugę iš šakotų šakniastiebių, todėl augalai auga kerais. Lapai skroteliniai, linijiški, plokšti, žymiai trumpesni už stiebą. Kampuotasis česnakas priskiriamas retoms rūšims, natūraliai augantis drėgnose pievose, dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Tai šviesamėgis augalas. Kultūroje auginamas kaip retesnis, tačiau dekoratyvus ir maistiniu požiūriu vertingas augalas. Gali būti vartojamas vaistams, kaip daržovė ir prieskonis.

Tuščialaiškis česnakas – daugiamečiai augalai, dar vadinami žieminiais svogūnais. Šie atsparūs šalčiui ir nereiklūs dirvai augalai vienoje vietoje gali būti auginami 3 – 4 metus. Neformuoja ropelių, laiškai vamzdiški, tuščiaviduriai, išpūsti ir gana stori, užauga iki 70 cm aukščio. Ilgai išlieka sultingi ir minkšti, saldoko skonio. Žiedynas rutuliškas, žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Šis augalas unikalus tuo, kad jo platoki ir aukšti laiškai žiemoja po sniegu, o anksti pavasarį sparčiai auga. Tuščialaiškiuose česnakuose yra gausu vitamino C, karotino, B grupės vitaminų, baltymų, fosforo, druskų bei vario. Ne tik maistingas, bet turi ir gydomųjų savybių. Taip pat puikus medunešis. Šis augalas gerai prisitaiko prie įvairių klimatinių sąlygų, bet nepakenčia drėgmės. Galima dauginti sėklomis bei vegetatyviniu būdu.

Meškinis česnakas - nuostabus pavasarinis žalumynas, kupinas ypatingo skonio ir įvairiopos naudos. Daugiametis, 15 – 20 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai pailgi, plokšti, 3 – 5 cm pločio. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Žydi gegužės mėnesį. Meškinį česnaką galima ilgai auginti pavėsingoje, gero dirvožemio ir drėgnoje sodo vietoje, nes saulės šiam augalui nereikia. Dauginami sėklomis ir svogūnėliais. Šis česnakas pats švelniausias iš visų kitų. Lapai ir svogūnėliai vartojami maistui, kaip vaistas ir kaip prieskonis. Lapuose randama askorbino rūgšties, eterinio aliejaus, cukraus, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų.