Žievėgraužio tipografo antros generacijos vabalų skraidymo pradžia buvo 28 procentais gausesnė nei pernai. Pagausėjimą nulėmė žievėgraužio antros kartos vabalų ankstyvesnis išsivystymas. Dėl kovą buvusių rekordiškai šiltų orų žievėgraužis tipografas netipiškai anksti pradėjo skraidyti ir apnikti žalias egles. Skraidymas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau nei įprasta.

2024 metų liepos pirmą savaitę atlikta ketvirta žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) skraidančių vabalų apskaita. Suskaičiuoti į populiacijos stebėjimui skirtas gaudykles pakliuvę vabalai. Žievėgraužių sugauta 28 procentais daugiau nei 2023 metais per tą patį laikotarpį. Kenkėjo skraidančių vabalų, lyginant su pernykščiu laikotarpiu, pagausėjo 14 regionų, 1 išliko labai panašiame lygyje ir pamažėjo 7 regionuose (žiūrėti pav.). Ypatingai gausiai jie skraidė Lietuvos pietinių regionų eglynuose, labai gausiai – vidurio ir šiaurės regionuose.

Absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Trakų (4117 vnt. gaudyklėje), Radviliškio (3851 vnt.) ir Prienų (3031 vnt.) regionuose. Labiausiai skraidančių kinivarpų per ketvirtą apskaitą pagausėjo Rokiškio, Radviliškio, Ukmergės ir Ignalinos regionuose. Mažiausiai žievėgraužių sugauta Žemaitijos regiono eglynuose.

Per keturias apskaitas vidutiniškai vienoje gaudyklėje buvo sugauti 12229 vabalai (2023 m. 13427 vnt.) arba 9 procentais mažiau nei pernai. Nors šiemet ketvirtos apskaitos skraidymas buvo ryškiai gausesnis nei pernai, bet dėl per pirmąsias trejas apskaitas buvusio 13 procentų mažesnio sugavimo, 2024 m. vidutinis žievėgraužių sugavimas išlieka dar truputį mažesnis nei pernai. 

Žievėgraužio tipografo populiacijos stebėjimo duomenis atskiruose apskaitų vykdymo taškuose galima rasti ČIA: Žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsenos duomenys (nuo 2010 metų).

Miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja miškų savininkus iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, o spygliuočiai medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno pakraščio, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., arba kinivarpų apgyvendintus medžius nužievinti.