Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukiniu gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos. 

Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar gyvūnas yra sužeistas arba akivaizdžiai sergantis ir, jei taip, – apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. 

Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba sergantis, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai pakonsultuos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su gyvūnų globa susijusius klausimus. 

„Pastebime, kad žmonės labai dažnai laukinių gyvūnų jauniklius parsineša namo ar nori jiems kažkaip padėti, nes jaunikliai atrodo palikti tėvų. Tačiau gamtoje viskas vyksta kitaip, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė puiki ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai dažniausiai palieka“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė. 

Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didžiulį stresą.    

Laukinių gyvūnų nereikėtų nemaitinti šiltuoju metų laiku  

Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos. Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pvz. naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan.  

Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais 

Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų, bei jų jauniklių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas.  

Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių.   

Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų minimalus.