Turtingas šiemet rugpjūtis derlium, žydėjimu, miško gėrybėmis. Turtingas kraštiečių šventėmis ir susitikimais. Svečiai, keliaujantys per rajoną, dažnai pastebi detales, kurios ignaliniečiams tapusios kasdienybės reikalu. Skambučiai į redakciją tęsiasi, o juose vėl kartojasi temos, užstrigusios aklavietėje.

Kraštiečių grupelė stebėjosi, negi niekas nemato Ignalinoje, kad prie Autobusų stoties veikiantis tualetas (miesto veidas) neatitinka elementariausių higienos reikalavimų – moterys ir vyrai priversti keliauti į tą pačią erdvę. „Nereikia aiškinti kiekvienam, kuo skiriamės fiziologiškai, bet sveiku protu nesuvokiama, kad visi vietiniai tyli. Miesto svečiui – bėda akivaizdi. Tegul administracijos žmonės patys praeina pėsti ir aplanko visus tokius miestelio „užkabarius“, tokias viešas erdves, į kurias pirmiausia ir patenka turistai. Ką jie galvoja apie mūsų kultūros supratimą? Ar norės sugrįžti dar kartą?“, – klausė kraštiečiai.

Važiuojantys remontuojama kelio atkarpa Ignalina–Palūšė jau įprato prie visų nepatogumų. Visgi, į redakciją paskambino vairuotojas, visai neseniai susidūręs su eiliniais ten veikiančio šviesoforo kaprizais. „Suprantate, nuolatos degė raudona šviesa, o mašinų kolonos judėjo, pažeisdamos eismo taisykles – juk važiavome per raudoną… Gyvename išvystytų technologijų laike, kas užtikrins man, jog nefilmavo jokia kamera? Kodėl neįmanoma deramai sureguliuoti šviesoforo veikimo? Kam jis tada reikalingas, jei patys reguliuojame eismą pagal tos akimirkos situaciją?.. – skundėsi redakcijai vairuotojas. 

Vis dažniau sulaukiame ignaliniečių senjorų skambučių, kuriuose gvildenama opi dabarties problema – bilietų skaitmenizacija. 

Pasak skambinusių, ko siekia mūsų Valstybė, jei daugumoje sprendimų neatsižvelgiama į vyresnio amžiaus žmogaus poereikius ir galimybes. Tik pavieniai senjorai gali integruotis į naujus reikalavimus, kitiems neleidžia amžiaus problemos ir ligos. Ką daryti eiliniam senjorui be elektroninės bankininkystės, be vilniečio kortelės, jei iškyla būtinybė nuvykti pas gydytojus į Santaros klinikas ar kitais svarbiais reikalais? Priimami sprendimai sukelia mums stresą, įtampą ir likusios gyvenimo dienos tampa nemielos. Kas tai? Mūsų kartų genocidas? – retoriškai klausė ignalinietė.

„Suprantama, kad prieš traukinį su dalgiu nepakariausi, bet, mielieji, viešinkite senjorų nuomones, nes jie kūrė Lietuvą ir kovojo už ją. Rašykite, gal kas išgirs ir supras mūsų situacijos tragizmą, gal kam būsime piliečiais ir žmonėmis“, – teigė skambinusi pašnekovė.

Tikrai neradau paguodos žodžių šiai moteriai.