Per rinkimus rajono gyventojams visišką veiklos skaidrumą žadėję, o valdžią gavę savo rinkiminį šūkį iš karto užmiršę „Kretingos kraštiečiai“ su savo meru Antanu Kalniumi priešakyje nuo žemės jau rankioja papuvusius vaisius.

Vydmantų pramoninėje zonoje, sklype, kuriame numatoma maisto atliekų rūšiavimo ir biodujų gamykla, pradėjus žemės darbus, sujudę kaimo gyventojai ėmė mušti pavojaus varpais – girdi, nieko niekam nepranešus jau pradėta statyti žadėtoji gamykla.

Žmonės už čiuprynos griebė seniūną Rimvydą Šakinį, skambino merui A.Kalniui piktindamiesi: „kas vyksta? Kodėl vėl slapčia?“. Ir R.Šakinis, ir į Vydmantus atlėkęs meras buvo priversti raminti gyventojus, kad jokie statybos leidimai nėra išduoti ir jokia gamykla dar nėra statoma.

Nors kaip čia pasakius – pelkėto sklypo savininkas nuėmė juodžemio sluoksnį, vėliau čia žada užvežti molio ir taip pakelti žemės paviršių, kad sklypas būtų tinkamas gamyklos statybai. Tad žmonių fiksuoti žemės darbai iš tiesų nėra visiškai atsieti nuo žadamos gamyklos statybos.

Kokia ta gamykla bus, ar galų gale ji nevirs į paprasčiausią maisto atliekų kompostavimo aikštelę, kaip Vydmantai bus apsaugoti nuo galimų kvapų – atsakys rengiama Poveikio aplinkai vertinimo atranka. Anot tą atranką atliekančio specialisto, galų gale gali paaiškėti, kad šioje vietoje iš viso nieko nebus.

Šioje, iš pažiūros, mažareikšmiškoje istorijoje yra viena negerą kvapą skleidžianti tendencija. Kodėl vydmantiškius taip išgąsdino laukuose taikiai burzgiantis buldozeris? Kodėl žmonės nepasitiki rajono valdžia ir labiau linkę manyti, kad jie yra apgaudinėjami, kad jiems meluojama?

Rajono gyventojus pamokė prie Darbėnų ketintos statyti žaliojo vandenilio ir metanolio gamyklos atvejis, kai apie tokius planus gerokai anksčiau žinojęs, jiems pritaręs, bet tylėjęs meras A.Kalnius dar ilgai bandė ginti investuotojų interesus, tačiau sukilus bendruomenei galiausiai atsitraukė.

Panašiai įvyko ir su pačioje Kretingoje planuota statyti plastiko perdirbimo gamykla, apie kurią visuomenė sužinojo tik privalomai paviešinus informaciją apie pradedamą poveikio aplinkai vertinimą. Darbėnų pamokos valdžiai jau buvo pakakę, tad savivaldybė pati suskubo pranešti tokiai gamyklai nepritarianti, nes jos veikla bus žalinga aplinkai.

Jau tada klausiau, kodėl Kretingos rajono gyventojai apie aplinkai rizikingus investuotojų ketinimus sužino iš oficialių skelbimų, bet ne iš savo pačių išrinktų valdžios atstovų? Štai ir dabar apie Vydmantuose žadamą biodujų gamyklą kaimo gyventojai žino tik iš gandų. Oficialaus pranešimo apie tai nebuvo, nes rengiama tik poveikio aplinkai atranka, kuri atsakys, ar vėliau bus reikalingas ir poveikio aplinkai vertinimas.

Apie ketinamą statyti gamyklą dar vasarį rašė rajono spauda. Žurnalistų kalbintas Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius žurnalistams tąsyk teigė apie tai kažką tik girdėjęs. Bet S.Končius dar ir rajono tarybos narys, „kraštietis“, bet ir tas nieko konkretaus nežinojo.

Kodėl bent tą patį vasarį investuotojų planų visuomenei oficialiai nepristatė rajono valdžia? Sakoma, kad apie planuojamą ar jau pradėtą PAV atranką pati savivaldybė nieko nežinojusi, nes apie tai investuotojui rajono valdžiai pranešti nėra privalu.

Tačiau neoficialiai savivaldybė greičiausiai žinojo. Na, netikiu, kad sumanę tokią gamyklą statyti verslininkai su savo planais nesupažindino rajono mero, savivaldybėje nesiteiravo apie galimybes tokiai veiklai, atitikimą rajono teritorinio planavimo dokumentams. Kodėl A.Kalnius apie investuotojų vizitus metanolio, plastiko perdirbimo, biodujų gamyklų atvejais iš karto neinformavo rajono visuomenės? Nelaukiant jokių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų pradžios.

Ach, po pirmųjų verslininkų vizitų juk dar nieko nėra aišku. Taip meras žmonėms ir pasakytų: konkrečios detalės ir aplinkybės paaiškės vėliau, o dabar yra tokie ir tokie verslo ketinimai, rajonas gautų tokią štai naudą ir galimos tokios žalos. Kokios, paaiškės atlikus PAV.

Kas žmonių išrinktam merui trukdo tai padaryti? Juk investuotojai pas rajono merą ateina ne kaip pas Kretingos gyventoją Antaną Kalnių, ne kaip pas kokį verslininką ar rajono žemių savininką. Kada nors rajono meru bus koks Jonas Jonaitis – investuotojai eis pas Jonaitį.

Su savo ketinimais verslas ateina pas A.Kalnių todėl, kad jis yra gyventojų išrinktas meras. Gyventojų pasamdytas tvarkyti rajono reikalus ir rajono mokesčių mokėtojai jam moka atlyginimą. Kodėl tuomet A.Kalnius galvoja galįs nuspręsti, ką rajono gyventojams – savo darbdaviams pranešti, o ką nuslėpti?

Kol tarp kretingiškių ir rajono valdžios bus toks nepasitikėjimas, žmonės ir toliau baidysis bet kokio buldozerio burzgimo.

Vytautas Ziabkus