Klaipėdos uosto krova šiemet augo 8 proc. iki beveik 14 mln. tonų
Klaipėdos uosto krova per šių metų keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8 proc. iki beveik 14 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas.
Pasak A. Latako, daugiausiai augo konteinerių krova, o tam įtakos turėjo ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
„Jeigu žiūrėtume tonažą, tai apie 24 proc. padidėjo (konteinerių – BNS) krova. Jeigu žiūrėtume pagal TEU krovą, tai 6 proc. padidėjo krova. Netoli pusė milijono konteinerių perkrauta per keturis mėnesius ir ta krova auga toliau. (...) Hormuzo sąsiauris turi įtakos konteinerių krovai mūsų regionui – uostas dėl šitų visų trukdžių pasirodė geroje vietoje, pasirodė pasiruošęs darbui ir konteinerių krova išaugo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė uosto vadovas.
„Transšipmentas (kai kraunama iš laivo į laivą – BNS) praktiškai užima apie pusę šitų konteinerių – tai yra tie kroviniai, kurie iškeliauja po regioną, kurie atvažiuoja iš tolimų kraštų ir iškraunami čia“, – pridūrė jis.
Uosto vadovas sako, kad konteineriai sudaro beveik 40 proc. visos uosto krovos. Tuo metu ro-ro krovinių apimtys didėjo 5 proc. iki 2,23 mln. tonų.
„Geras rezultatas, rodantis, kad tiek Skandinavijos, tiek Vokietijos rinkos, su kuriomis mes prekiaujame arba mūsų pramonė, kuri prekiauja su tomis rinkomis, dirba gerai“, – teigė A. Latakas.
Anot uosto vadovo, naftos produktų krova išaugo 14 proc. iki 1,5 mln. tonų. Tuo metu žemės ūkio produktų krova mažėjo daugiau nei penktadaliu – jų krauta 1,1 mln. tonų, BNS pranešė uosto direkcija.
„Gaila, kad šiais metais per tuos keturis mėnesius nepavyko grūdininkams pasiekti savo pilnų pajėgumų – 22 proc. tiek grūdų, tiek žemės ūkio produktų (krova – BNS) mažėja. Apie milijoną tonų grūdų tik perkrauta“, – sakė jis.
Per keturis mėnesius perkrauta 662 tūkst. tonų trąšų – 23 proc. daugiau.
„Trąšos šiemet taip pat turi savo trajektoriją kilti – tai yra susiję su tuo, kad gamyklos Lietuvos dirba ir eksportuoja į Europą, ir taip pat Lietuvos ūkiams trąšų kai kurių reikia“, – aiškino uosto vadovas.
Iškasenų ir statybinių medžiagų krova mažėjo 22 proc. iki 607 tūkst. tonų.
„Iškasenos tikrai sumažėjo. Tai rodo statybinio sektoriaus poreikio sumažėjimą. Didelė dalis iškasenų reikalingos „Rail Baltica“, „Via Baltica“, kelių statybai“, – akcentavo A. Latakas.
Metalo laužo krova sumažėjo ketvirtadaliu iki 324 tūkst. tonų, medienos ir miškininkystės produktų krova – 44 proc. iki 147 tūkst. tonų.
„Metalo laužas nuo praėjusių metų vidurio turi polinkį mažėti. Sumažėjo (krova – BNS) šiais metais dėl to, kad Turkija nebe tiek superka metalo laužo“, – aiškino uosto vadovas.
A. Latakas taip pat pabrėžė, kad krovinių iš Baltarusijos srautas sudaro labai mažą dalį visos krovos.
„Yra likęs sausumos tranzitas su Baltarusija, bet matome, kad jis yra absoliučiai mažas – per keturis mėnesius (perkrauta – BNS) 230 tūkst. tonų, iš Ukrainos – 110 tūkst. tonų (krovinių – BNS). Tai yra kuras, automobiliai, maisto produktai, tabakas, alkoholis pervežami. Rusija šiek tiek išlikusi – apie 60 tūkstančių tonų (krova – BNS)“, – kalbėjo uosto vadovas.
Pasak A. Latako, Klaipėdos uostui priklauso 45 proc. Baltijos šalių krovos rinkos. Anot jo, Latvijos uostų krova šiemet mažėjo.
„45 proc. Baltijos šalių rinkos priklauso Klaipėdai. Būtingės terminalas praktiškai išliko toje pačioje vietoje. Ventspilio uosto krova – minus 24 proc. – tai didelis kritimas žemyn, Liepojos (uosto – BNS) – 14 proc. žemyn“, – kalbėjo A. Latakas.
„Rygos (uostui – BNS) su ne viena įmone nepasisekė, su konteinerių (krova – BNS) jie nukrito, mes galėjome perimti. Iškasenos, naftos produktai Ventspilio (uosto – BNS) mažėjo, kas Klaipėdoje didėjo. Žemės ūkio produktų krova Ventspilio (uoste – BNS) mažėjo 60 proc. – čia yra labai daug. Ventspilis yra specializuotas terminalas, chemijos produktų (krova – BNS) apie 70 proc. mažėja, Liepojos žemės ūkio produktų krova – minus 23 proc.“, – pridūrė jis.
Be to, Klaipėdos uosto vadovas atkreipė dėmesį, kad Gdansko uostas smarkiai išaugino savo krovos pajėgumus.
„Gdansko (uostas – BNS) didina savo apimtį. Su išoriniu uostu jie daro didelę įtaką visam regionui ir pasileido dar trečią terminalą – 14 proc. didina savo apyvartą ir per tuos keturis mėnesius 27 milijonai tonų (perkrauta – BNS), kai 2020 metais mes maždaug su Gdansku krovėm lygiai tiek pat“, – teigė jis.
A. Latakas pabrėžė, kad keleivių skaičius šiek tiek sumažėjęs, nes per keturis mėnesius į uostą nebuvo atplaukę kruiziniai laivai, tačiau Smiltynės perkėlos pervežamų keleivių skaičius augo 40 proc.
