„Maxima“ vėl išpardavė salmonelėmis užkrėstą paukštieną
Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ klientams vėl pardavė nesaugios produkcijos. Prieš savaitę mūsų portalas jau skelbė apie stulbinantį kiekį užkrėstos mėsos, kurią išpardavė įmonė. Šį kartą į vartotojų namus iškeliavo 544 kg salmonelėmis užkrėstos paukštienos.
Pranešimą apie šviežiose viščiukų broilerių sparnelių vidurinėse dalyse aptiktus patogeninius mikroorganizmus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) RASFF sistemoje paskelbė kovo 14 d.
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė, atskleidė, kad salmonella spp. bakterijos paukštienoje buvo rastos po pačios įmonės atliktų savikontrolės tyrimų. Produkcijos galiojimas buvo iki 11.03.2025, tad ji visa buvo parduota klientams.
„Nedelsiant ėmėmės veiksmų – informavome tiekėją, pateikėme visą reikiamą informaciją VMVT, parduotuvėse iškabinome informacinius plakatus, raginančius pirkėjus grąžinti nurodyto tinkamumo vartoti termino prekę į parduotuves“, – patikino „Maxima LT“ atstovė.
Įdomu tai, kad šviežių viščiukų broilerių sparnelių vidurinių dalių gamintojas – AB „Vilniaus paukštynas“.
Šios įmonės gamintoje užšaldytoje vištienos filė ne taip seniai buvo aptiktas per didelis kampilobakterijų kiekis.
Dėl nesaugios produkcijos viename Marijampolės apskrities darželyje buvo kilusi enterito protrūkio grėsmė. Tuomet AB „Vilniaus paukštynas“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė situacijos nebuvo linkusi komentuoti ir dėl detalių pasiūlė kreiptis į produkcijos perpardavėjus. Šiuo atveju įmonės atstovė išreiškė apgailestavimą ir nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ deda visas pastangas, kad sustiprintų savikontrolės mechanizmus bei užtikrintų aukščiausius kokybės ir saugos standartus.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su prekybos tinklu ir iš karto ėmėmės visų reikalingų priemonių, kad situacija būtų išspręsta“, – tvirtino S. Vičienė ir pridėjo, kad įmonėje atlikti laboratoriniai tyrimai tos pačios partijos mėginių buvo neigiami salmonelės atžvilgiu.
„Gavę informaciją iš kliento, nedelsdami ėmėmės papildomų veiksmų ir pradėjome išplėstinius tyrimus, siekdami išsiaiškinti šio atvejo priežastis. Kol kas tyrimų atsakymų dar laukiame“, – informaciją apie nesaugią produkciją papildė AB „Vilniaus paukštynas“ komunikacijos vadovė.
VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė patikino, kad po kiekvieno RASFF pranešimo apie nesaugų maistą subjektuose atliekami neplaniniai patikrinimai. „Visais atvejais išplatinus nesaugų produktą yra surašomi Maisto įstatymo pažeidimo protokolai, taigi taikomos poveikio priemonės“, – pridėjo specialistė. Patikrinti visos produkto partijos neįmanoma, tad nepaisant to, saugumo sumetimais nurodoma iš rinkos pašalinti visą partiją.
„Maisto tvarkymo subjektai privalo būti atsakingi prieš vartotoją ir tiekti tik saugų maistą, tačiau ir rinktis patikimą tiekėją, o tai norime tikėti, turėtų būti kiekvieno racionalaus verslo požiūris. VMVT patikrų metu visuomet tai akcentuoja, kad maisto tvarkytojo atsakomybė yra vertinti ir pasirinkti saugų tiekėją, kuris tiektų saugų produktą. Nurodyti ar uždrausti rinkos dalyviams rinktis vienus ar kitus partnerius, VMVT negali. Rekomenduoti taip ir tai darome. VMVT atsakomybė yra tinkama kontrolė“ – situaciją, kodėl vienos ar kitos įmonės taip dažnai atsiduria pažeidimus fiksuojančioje sistemoje, komentavo A. Prielgauskaitė ir pridėjo, kad jeigu verslo atstovai nemato problemos nuolat atsidurti vartotojams skirtoje RASFF švieslentėje, tai yra tik jų pačių reikalas.
