AB „Vilniaus paukštynas“ kratosi atsakomybės dėl nesaugios produkcijos?
„Mūsų įsipareigojimas – nuolat stebėti, kontroliuoti ir tobulinti visus procesus, kad suteiktume vartotojams pasitikėjimą ir užtikrintume saugų maistą“, – sako AB „Vilniaus paukštynas“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė. Deja, enterito protrūkis, kilęs viename iš Marijampolės apskrities darželių, verčia abejoti šiuo įmonės deklaruojamu teiginiu.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) akiratyje AB „Vilniaus paukštynas“ atsidūrė po gauto pranešimo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).
Dar 2025 m. vasario 28 d. Marijampolės ligoninė kreipėsi į NVSC prašydama išsiaiškinti situaciją. Mat šioje įstaigoje vienam vaikui, lankančiam Igliaukos darželį, buvo diagnozuotas kampilobakterijų sukeltas enteritas. VMVT duomenimis, dar bent 4 asmenims buvo pasireiškę žarnyno infekcijos požymių. Nors vėliau jiems kampilobaktrijų sukelta infekcija laboratoriškai nebuvo patvirtinta. Visgi VMVT pradėjo tyrimą dėl galimo užkrečiamųjų ligų protrūkio ir paėmė mėginius iš ugdymo įstaigos virtuvės, kurie patvirtino kampilobakterijų buvimą vištienos filė.
VMVT nurodė, kad Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius gavo 18,518 kg užšaldytos viščiukų broilerių filė. Ją pagamino AB „Vilniaus paukštynas“, o tiekė UAB „Vigesta“.
AB Vilniaus paukštyno komunikacijos vadovė Sandra Vičienė komentuodama situaciją nurodė, kad įmonė nėra tiesioginis tiekėjas ugdymo įstaigai, todėl dėl detalesnės informacijos pasiūlė kreiptis būtent į tiesioginį tiekėją. Tačiau įmonės atstovė pridėjo, kad: „pagal galiojančius teisės aktus, kampilobakterijos nėra laikomos kriterijumi, pagal kurį būtų vertinamas produktų saugumas rinkai tiekiamuose gaminiuose. Kitaip tariant, net jei kampilobakterijos yra randamos produktuose, tai nėra tiesioginė priežastis laikyti produktą nesaugiu. Šios bakterijos priklauso procesų higienos kriterijams, tai reiškia, kad jos turi būti nuolat stebimos ir kontroliuojamos gamybos procese.“
VMVT specialistai taip pat paantrino ir priminė, kad tinkamai kepant vištieną Campylobacter bakterijos žūsta. „Svarbu užtikrinti, kad vištiena būtų termiškai apdorota iki vidutinės temperatūros ne mažesnės nei 75°C. Tai padės sunaikinti bakterijas ir sumažinti riziką užsikrėsti kampilobakterioze“, – pažymėjo VMVT atstovai.
Nepaisant to, VMVT uždraudė šios partijos vištienos tiekimą į rinką ir paskelbė skubų pranešimą dėl nesaugaus produkto, kuris RASFF sistemoje pasirodė kovo 13 d. Vilniaus VMVT skyrius taip pat įpareigotas kontroliuoti, kad gamintojas, t. y. AB „Vilniaus paukštynas“, atšauktų nesaugią produkciją iš rinkos ir imtųsi reikiamų veiksmų užtikrinti maisto saugą ateityje.
„Šiuo metu daugiau informacijos apie susirgusius asmenis, jų skaičiaus didėjimą, nėra gauta“, – patikino VMVT ir pridėjo: „Patikrinimo metu nustatyta, kad įstaigoje (Igliaukos darželyje – aut. pastaba) neliko užteršto produkto likučių. Įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su VMVT ir NVSC, siekdama užtikrinti, kad tokie atvejai nesikartotų.“
Kampilobakterijos yra viena dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. NVSC duomenimis, šių bakterijų sukeltos infekcijos daugelyje pasaulio šalių yra netgi dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Ne išimtis ir ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse. Nustatyta, kad bet koks maistas gali būti užterštas kampilobakterijomis per maistą gaminančio asmens rankas, virtuvės įrankius ar tiesiog nuo sąlyčio su nesaugia žalia mėsa.
