Švedija, šiemet perėmusi pirmininkavimą Europos Sąjungos (toliau - ES) Tarybai, šią savaitę surengė Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų (toliau - CVO) posėdį, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai.

Pirmininkaujanti šalis, akcentuoja klausimus dėl gyvūnų gerovės. Pastarojo posėdžio metu, kaip pagrindinis klausimas buvo keliamas apie laisvesnį paršavedžių laikymą. Iki šiol jų laikymas nėra reglamentuotas, kiek ir kaip jos turi būti laikomos su ribota judėjimo galimybe. Tai yra viena iš piliečių iniciatyvos „Baigti narvo amžių“ (angl. „End of Cage Age“) siūlomų idėjų gerinti ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas, kelti jų gerovės standartus, taip pat tai yra ir vienas iš planuojamos ES gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūros elementų.

Lietuvos atstovai neabejotinai pritarė aukštesnių gyvūnų gerovės standartų siekimui, tačiau pabrėžė, kad šalies kiaulininkystės sektoriaus plėtra, kiaulių laikymo vietų rekonstrukcija yra labai jautrus klausimas afrikinio kiaulių maro (toliau - AKM) kontekste, nes praėjusiais metais, Lietuvoje pasirodžius AKM židiniams kiaulių ūkiuose, šalies kiaulių laikytojai išgyvena ekonominius sunkumus. 

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Bušausko, Lietuvoje esamų kiaulių laikymo sistemų pertvarkai reikalingas ne tik pereinamasis laikotarpis, bet ir finansinė parama. Posėdyje, daugumos šalių atstovai taip pat pasisakė, kad šiam klausimui spręsti yra reikalingos milžiniškos investicijos, ilgas pereinamasis laikotarpis.

Posėdžio metu Švedija taip pat kėlė diskusiją apie svarbą skatinti atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) yra viena didžiausių grėsmių sveikatai, maisto saugumui ir vystymuisi visame pasaulyje. Pirmininkaujanti šalis pabrėžė, kad siekiant mažinti poreikį naudoti antibiotikus, labai svarbu yra skirti papildomą dėmesį prevencinėms gyvūnų sveikatos apsaugos priemonėms ir tvariai, atsakingai  gyvulininkystei. 

„Siekiant mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą veterinarijos gydytojo vaidmuo yra ypač svarbus, kadangi jis turi paskirti tikslingą gydymą. Posėdžio metu didžioji dalis kolegų iš kitų Europos šalių kėlė susirūpinimą, kad veterinarijos gydytojų mažėja, todėl vienam gydytojui tenka labai daug darbo su dokumentais ir įvairių formų pildymų, tačiau be duomenų negalima atlikti analizės ir imtis priemonių. Lietuvoje situacija panaši. Vis dėl to ES mastu yra matoma antibiotikų naudojimo mažėjimo tendencija, tačiau mažėjimas turi būti dar spartesnis. Kolegos pritarė, kad viena iš ypač reikšmingų prevencinių priemonių yra ir visuomenės švietimas, todėl ūkininkus, laikytojus taip pat ir veterinarus labai svarbu nuolat edukuoti“,  - sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas

Posėdyje, vykstant diskusijoms apie paukščių gripo situaciją Europoje, Lietuva pasidalino sėkminga patirtimi pritaikant biosaugos priemones komercinėse paukščių laikymo vietose. Taip pat ir apie aktyviai vykdomą švietimo kampaniją, pavasariniu ir rudeniniu paukščių migracijos laikotarpiu primenant naminių paukščių savininkams paukščius laikyti uždarose patalpose arba išleisti tik į uždaras lauko aikšteles kurios yra aptvertos ir turi stogą, mažinant galimą kontaktą su laukiniais paukščiais.

Švedija, perėmusi buvusios ES Tarybos pirmininkės Čekijos pradėtus darbus, taip pat atkreipia dėmesį tokias prioritetines sritis kaip maisto sauga (siūlomos diskusijos dėl naujų inspektavimo technikų), gyvūnų sveikata ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencija (patogeninis paukščių gripas), klausimai dėl veterinarinių vaistų, internetinės prekybos reglamentavimas ir kt.

Sekantis CVO posėdis numatomas kovo mėnesio pabaigoje.