Lietuvai veržiantis gabenti sausuma grūdus iš Ukrainos, kyla vis daugiau klausimų, ar tai nepakenks mūsų pačių žemės ūkiui, kai didžiuliai protestai buvo apėmę Lenkiją, kuomet į rinką plūstelėjo nekontroliuojamas kiekis ukrainietiškų grūdų. Taip pat Vyriausybė turėtų susirūpinti, ar sprendimu leisti grūdų importą iš Ukrainos nepasinaudos vertelgos, o nuo karo kenčiančios Ukrainos žemdirbiai išties pajus naudą.

Ukrainos prokuratūrai pradėjus didelio masto tyrimą, o tarptautiniam žurnalistinių tyrimų centrui OCCRP („Organized crime and corruption reporting project“) paviešinus informaciją, aiškėja, kad į nelegaliai gabentų ukrainietiškų grūdų schemą Europoje buvo įtrauktos ne tik bendrovės, kurioms vadovavo psichiatrijos klinikų pacientai, bet ir solidžios kompanijos. Tarp jų minima ir vieno lietuvio pavardė.

Žurnalistai domėjosi, kas į ES importuoja milijonus eurų vertės ukrainietiškus "juoduosius" grūdus ir rado tarp jų likviduotų bendrovių, priedangos įmonių bei tarptautinių žemės ūkio koncernų.

Savo ruožtu Ukrainos teisėsaugininkai tikrina šimtus bendrovių, kurių daugelis buvo  įsteigtos jau prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai. Jos grūdus pardavinėjo be tinkamai suformintų dokumentų ir vengiant mokesčių.

Daug klausimų kelia ir kelios Europos bendrovės, kurios pačios importavo ukrainietiškus grūdus.

Kai kurios iš jų tęsė prekybą, nors Vengrijos valdžios institucijos nurodė jas likviduoti. Keli šių bendrovių savininkai ar vadovai buvo paguldyti į psichiatrijos ligonines, tarp jų ir kylanti „TikTok“ žvaigždė.

Per tiriamas Ukrainos bendroves grūdus importavo ir didžiausių tarptautinių žemės ūkio produktų prekybininkų - COFCO International, Bunge, Viterra ir Ameropa Holding - Rumunijos filialai.

Balandžio mėnesį šimtai Rumunijos ūkininkų traktoriais blokavo Halmeu sienos perėją su Ukraina, protestuodami prieš pigius grūdų krovinius iš karo nuniokotos kaimyninės šalies. "Norime padėti, bet ne bet kokia kaina!" - šaukė jie.

"Importas iš Ukrainos mums yra didelis nuostolis mums", – sakė ūkininkas Davidas Gheorge, kuris taip pat yra netoliese esančio Moftino miesto meras. Pasak jo, šalis užtvindyta ukrainietiškais grūdais. Tai esą nesąžininga konkurencija.

Ukrainos jūrų uostai buvo užblokuoti nuo pat visiškos Rusijos invazijos pradžios, o per Halmeu važiuojančių sunkvežimių skaičius išaugo nuo dešimties per mėnesį pirmosiomis karo dienomis iki 1 600 per mėnesį praėjusį rudenį.

Reaguodama į ūkininkų protestus, Rumunija ir kelios kitos šalys laikinai uždraudė ukrainietiškų grūdų importą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Europos apribojimus, sakydamas, kad jie kelia grėsmę jo šalies ekonomikai.

Naujas OCCRP ir mūsų partnerio Rumunijoje "RISE Project" tyrimas rodo, kad Ukrainos žemės ūkio sektorius taip pat kenčia nuo korupcijos šalies viduje. Prekybos duomenys atskleidė, kad per pirmuosius septynis visapusiškos Rusijos invazijos mėnesius didžiąją dalį per Halmeu ir kitas pasienio perėjas pervežtų grūdų eksportavo abejotinos Ukrainos bendrovės, kaltinamos mokesčių slėpimu ir kitais nusikaltimais.

Jos yra tarp daugiau kaip 300 įmonių, dėl kurių nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio Ukrainoje buvo atliekami tyrimai. Prokuratūros duomenimis, vien pernai jos iš valstybės nuslėpė mažiausiai 140 mln. dolerių.

Žurnalistai gavo teismo dokumentus, iš kurių matyti, kad vykdydamos tyrimą valdžios institucijos iš kai kurių bendrovių konfiskavo dešimtis tūkstančių tonų grūdų. Kai kurie įtariamieji konfiskavimą ginčija teisme.

Keli aukšto rango pareigūnai, įskaitant Odesos srities uostuose dirbusius muitininkus, kaltinami piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais organizuojant mokesčių vengimo schemą.

Norėdami geriau suprasti, kiek kukurūzų, miežių, kviečių ir kitų grūdų šios bendrovės eksportuoja į ES ir kas visa tai perka, žurnalistai sugretino jų vardus ir pavardes su pasaulinės prekybos informacijos suvestinės "ImportGenius" muitinės įrašais ir Rumunijos maisto saugos tarnybos informacija.

Turimi duomenys, apimantys pirmuosius septynis karo mėnesius, rodo, kad tiriama 80 Ukrainos bendrovių. Per šį laikotarpį jos Rumunijos, Vengrijos ir Čekijos įmonėms išsiuntė mažiausiai 1,7 mln. tonų grūdų už 495 mln. dolerių. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Ukraina oficialiai eksportavo į Rumuniją maždaug dvigubai daugiau grūdų (maždaug už milijardą dolerių).

"Daugeliu atvejų grūdų eksportas neatneša Ukrainai tokių pajamų, kokių turėtų", - sako Ukrainos įstatymų leidėjas Marianas Zabolockis, kuris prieš ketverius metus pats inicijavo tyrimą dėl pažeidimų grūdų rinkoje.

Žurnalistai nustatė, kad tarp grūdų pirkėjų yra ofšorinės įmonės, Vengrijos įmonės, nuteistos likviduoti už ataskaitų nepateikimą, tarpininkaujančios įmonės Vengrijoje ir Čekijoje, įmonės, anksčiau pričiuptos už mokesčių nemokėjimą, įmonės, priklausančios asmenims, susijusiems su politikais ar nuteistais nusikaltėliais, arba susijusios su jais, ir stambūs tarptautiniai grūdų prekybininkai, įskaitant COFCO International, Bunge, Viterra ir Ameropa Holding.

Dokumentuose nurodytas vyras, kuris yra vieno iš šių importuotojų savininkas, žurnalistams pasakojo, kad jam gydantis psichiatrijos klinikoje prie jo priėjo vyras ir pasiūlė pinigų už tai, kad jo pavardė būtų įrašyta į bendrovės dokumentus. Jis nurodė kitus pacientus, kurie taip pat buvo įtraukti į šią schemą.

Įtarimą keliantys prekiautojai grūdais

Tyrimas Ukrainoje buvo pradėtas, kai tyrėjai pastebėjo, kad daugybė įtartinų bendrovių, kurių daugelis buvo įsteigtos neilgai trukus, vengia mokėti mokesčius prekiaudamos šimtų milijonų dolerių vertės grūdais.

Remiantis prokuratūros dokumentais, tiriami keli šimtai bendrovių - jas esą įregistravo "nežinomi asmenys", jos turi "fiktyvios veiklos" požymių ir nemoka mokesčių.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sausį pareiškė, kad už šios schemos slypintys asmenys "perkėlė prekes iš vienos fiktyvios bendrovės į kitą... siekdami supainioti prekybos grandines ir išvengti privalomų mokėjimų į biudžetą". Ekonominio saugumo tarnyba žurnalistams sakė, kad negali pateikti daugiau informacijos, kol nebaigtas tyrimas.

Balandžio mėnesį parlamentinės komisijos paskelbtoje ataskaitoje atskleista naujų detalių apie juodąją prekybą grūdais.

Dokumente aprašomas itin liūdnas Ukrainos muitinės administracijos vaizdas.

Ataskaitoje teigiama, kad muitinės pareigūnai aplaidžiai patikrino daugiau kaip 600 potencialiai įtartinų grūdų eksportuotojų, apie kuriuos jiems pranešė mokesčių institucijos. Šios įmonės "kėlė mokesčių vengimo riziką, negrąžino už Ukrainos ribų gautų valiutinių pajamų, kaip to reikalauja įstatymai, ir vykdė pinigų plovimą".

Pasak komisijos vadovo ir parlamento nario Jaroslavo Železniako, būtent dėl šių eksportuotojų pažeidimų "juodieji" Ukrainos grūdai Europos rinkose tapo tokie pigūs. J. Železniakas sakė, kad dėl tokių nusikaltimų Ukrainos biudžetas patiria didžiulius nuostolius.

"Jie nemoka jokių mokesčių! Nulis! - kalbėjo J. Železniakas, išvardydamas įvairias muitinės postuose esančias teisėsaugos institucijas. 

Komisijos ataskaitoje teigiama, kad šios įmonės nebuvo sistemingai tikrinamos. Kai kuriais atvejais muitinės pareigūnai su jų vadovais bendravo tik telefonu arba vaizdo ryšiu ir netikrino jų tapatybės, sakoma dokumente. Komisija nustatė, kad daugiau nei pusė eksportuotojų nepateikė muitinės deklaracijų, o tos, kurios jas pateikė, daugeliu atvejų buvo patvirtintos per 90 minučių nuo jų gavimo. Vienai deklaracijai įforminti reikėjo tik devynių minučių.

Viena iš pagrindinių Ukrainos grūdų eksportuotojų yra bendrovė Talstaktiv

Siekdami išsiaiškinti, kas ir kokiais kiekiais importuoja "juodus" ukrainietiškus grūdus, žurnalistai palygino muitinės dokumentus, įtariamų pažeidėjų sąrašą, kelių Rumunijos, Čekijos ir Vengrijos importuotojų pavadinimus, o tarp importuotojų - kelias ofšorines bendroves.

Aktyviausias sąraše esantis Ukrainos eksportuotojas - įmonė "Talstaktiv", kuri, pasak prokurorų, "legalizavo nusikalstamu būdu gautas pajamas", nemokėjo pajamų mokesčio ir negrąžino pelno užsienio valiuta. Įmonė buvo įsteigta 2021 m. vasarį, likus metams iki plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

Tais metais, vykstant tyrimui, "Talstaktiv" pakeitė adresą ir persivadino į "Technotrade Supply". Per trumpą bendrovės gyvavimo laiką jos savininkai keitėsi tris kartus.

Remiantis muitinės dokumentais, 2021 ir 2022 m. įmonė eksportavo grūdų už daugiau nei 150 mln. dolerių dviem Vengrijos bendrovėms, kurias šalies teismai nurodė likviduoti dėl finansinių ataskaitų nepateikimo ir melagingų kontaktinių duomenų pateikimo.

Teismas taip pat uždraudė šiems pagrindiniams Vengrijos importuotojams - "The Mark Global" ir "Borko Trade" - tęsti veiklą. Tai nesustabdė "The Mark Global". 2021-2022 m. bendrovė importavo 283 grūdų siuntas, kurių bendra vertė siekė 157 mln.

Remiantis tyrimo dokumentais, Ukraina prarado apie 20 mln. dolerių mokesčių vien dėl bendrovės "Borko Trade", kuri 2020-2022 m. importavo grūdų už 336 mln. dolerių, siuntų. Vengrijos valdžios institucijoms nepavyko nustatyti, kas iš tikrųjų stovėjo už šios bendrovės. Vengrijos mokesčių ir muitų tarnybos duomenimis, "Borko Trade" teisių perėmėjo ir mokesčių mokėtojo kontaktinių duomenų nėra, o įmonės adresu siųsti laiškai buvo grąžinti dėl neteisingo pašto kodo.

Tarpininkai iš psichiatrijos ligoninių

Kol žurnalistai ieškojo, kas stovi už "The Mark Global", "Borko" ir dar dviejų susijusių įmonių, jie aptiko kelis jaunus vyrus - tarp jų ir kylančią "TikTok" žvaigždę - kurie nurodyti kaip buvę ar esami šių įmonių akcininkai ar direktoriai - tikėtina, kad jie yra priedangos asmenys. Vienas iš jų sakė, kad į jį ir dar kelis kitus buvo kreiptasi, kad jie įrašytų savo vardus ir pavardes į dokumentus, kai jie buvo gydomi psichiatrijos ligoninėje.

Tyrėjai juos pasiekė per lietuvį Sergejų Kolobovą, "The Mark Global" vadovą tuo metu, kai įmonė buvo likviduojama. Jokio turto ar įmonių sąrašo jo gimtojoje šalyje nėra.

Jis taip pat buvo Vengrijos importuotojos "Supstan", kuri 2020 ir 2021 m. nupirko ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus už 61,8 mln. dolerių, generalinis direktorius; 2022 m. valdžios institucijos nurodė bendrovę likviduoti. Dokumentai rodo, kad prieš Kolobovą - šių sandorių metu - įmonę valdė 27 metų čekas Ondrejus Stana (Ondrej Stana), kuris "TikTok" skelbia asmeninio tobulėjimo vaizdo įrašus.

O. Stana žurnalistams pasakojo, kad kai prieš kelerius metus Čekijos Brno mieste gydėsi nuo bipolinio sutrikimo, vyras, vardu Albertas, pasiūlė jam ir keliems kitiems pacientams "prisijungti" prie bendrovių. "Jis žadėjo 400 eurų per mėnesį, kuriuos per dvejus metus gavau geriausiu atveju septynis kartus, - pasakojo jis. - Greitai supratau, kad padariau klaidą, bet nežinojau, ką daryti. Paprašiau išbraukti mano pavardę iš dokumentų".

Už "The Mark Global" elektroninio pašto adresų, nurodytų Vengrijos įmonių registre, tikriausiai slepiasi ukrainietis Albertas Janiševskis, kuriam 2019 m., kai įmonės buvo įsteigtos, buvo vos 23 metai.

Jis žurnalistams sakė, kad anksčiau Čekijoje vadovavo advokatų kontorai, kuri padėdavo registruoti juridinius asmenis. Jis patvirtino, kad jo klientė buvo "The Mark Global", tačiau pažymėjo, kad pats su ja nesusijęs. A. Janiszewskis sakė, kad jis neprašė psichiatrijos klinikos pacientų steigti įmonę. Jis sakė, kad kreipėsi į konkrečius asmenis, kuriuos jam nurodė bendrovių steigėjai, kad šie pasirašytų dokumentus.

"The Mark Global" generalinis direktorius buvo 33 metų Slovakijos pilietis Matejus Bartikas.  Tyrėjai atskleidė, kad M. Bartikas gali būti susijęs su įtariama nusikalstama veikla Ukrainoje.

Įvairiais laikotarpiais jis buvo Čekijos kompiuterių ir technikos bendrovės, anksčiau priklausiusios ukrainiečiui Viktorui Holovčiukui, generalinis direktorius ir akcininkas.

Nuo 2019 m. V. Holovčiuko įmonės buvo tiriamos dėl įtarimų keliais pinigų plovimo epizodais - viename iš jų galimai dalyvavo Ukrainos nacionalinio banko vadovai. Kitame, prokuratūros teigimu, V. Holovčiuko įmonė plovė neteisėtos kilmės lėšas. Bendrovės advokatas teigė, kad iš tikrųjų tie pinigai buvo avansas už grūdus. Tyrimas tęsiamas. Žurnalistams nepavyko susisiekti su V. Holovčiuku ir paprašyti komentarų.

Pasak O. Stano, kitas psichiatrijos pacientas, kurio buvo paprašyta įrašyti savo vardą ir pavardę į bendrovės dokumentus, buvo Lukasz Neradilek. 

O. Stana žurnalistams parodė jų bendrą nuotrauką ir nuotrauką, kurią L. Neradilek galėjo padaryti klinikoje. Jo pavardė figūruoja dviejų ukrainietiškus grūdus perkančių bendrovių dokumentuose: Slovakijos "Resale Consult" ir Rumunijos "GD Delivery Consult". Nuo 2019 iki 2021 m. "Resale Consult" iš Mykolajivo regiono importavo grūdų už 43 mln. dolerių, o "GD Delivery Consult" 2019 m. nupirko sojų pupelių už du milijonus dolerių. Penkios bendrovės - "The Mark Global", "Borko", "Resale Consult", "GD Delivery Consult" ir "Supstan" - 2019-2022 m. iš Ukrainos įsigijo grūdų ir saulėgrąžų aliejaus už daugiau kaip 600 mln. dolerių.

Tarptautinė grūdų milžinė COFCO - tarp didžiausių Ukrainos grūdų pirkėjų

Prieš ketverius metus savo tyrimą dėl grūdų rinkos pradėjęs Ukrainos parlamento narys A. Zablockij žurnalistams sakė, kad už dabartinių šešėlinių sandorių stovi stambūs tarptautiniai prekybininkai. Jis mano, kad geriausias būdas juos sustabdyti būtų baudos už Ukrainos ribų.

"Kaip rodo praktika, juos patraukti atsakomybėn Ukrainoje yra labai sunku, atsižvelgiant į korupciją ir mūsų teisėsaugos sistemos būklę", - sakė jis. Žurnalistai išsiaiškino, kad tarp bendrovių, importavusių grūdus per Ukrainos įmones, dėl kurių atliekamas tyrimas, buvo ir žemės ūkio milžinės COFCO International Romania antrinė įmonė COFCO International.

2022 m. gegužę COFCO Rumunijos patronuojamoji įmonė per "Talstaktiv" importavo saulėgrąžų sėklų už 2,3 mln. dolerių po 0,40 dolerio už kilogramą (palyginti su 0,67 dolerio už kilogramą tarptautinėse rinkose). Iš viso per septynis mėnesius (vasario-rugsėjo mėn.), apie kuriuos turima duomenų, "COFCO International Romania" importavo grūdų už daugiau kaip 145 mln. dolerių. Iš jų apie 145 500 tonų grūdų, kurių vertė siekė beveik 37 mln. dolerių, buvo importuota per Ukrainos bendroves, dėl kurių atliekamas tyrimas.

Didžiausia COFCO International Romania tiekėja, eksportavusi grūdų už daugiau kaip 12 mln. dolerių, buvo Odesoje įsikūrusi bendrovė Grinpreim. Bent kelių siuntų kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę: 2022 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. įmonė "Grinprem" rapsų grūdus bendrovei "COFCO International Romania" siuntė po 0,38 USD už kilogramą (rinkos kaina buvo 0,64 USD).

2021 m. gegužę įsteigta "Grinprim" taip pat bendradarbiavo su Rumunijos įmone "Hercules", kurią kontroliuoja buvusio "Judez Braila" vadovo Gheorghe Buni Stancu sūnus Gheorghe Buni Stancu. 

Buni Stancu buvo nuteistas trejus metus kalėti už piktnaudžiavimą valdžia ir dalyvavimą netinkamame politinių kampanijų finansavime. "Granprime" eksportavo grūdus į JAV žemės ūkio milžinės "Bunge Romania" "dukterinę įmonę". Bendrovė "COFCO International Romania" neatsakė į prašymus pateikti komentarus. 

Kitų dviejų stambių tarptautinių prekybininkų - "Viterra" (buvusi "Glencore Agriculture") ir "Ameropa Holding" - Rumunijos antrinės įmonės taip pat importavo grūdus per abejotinas Ukrainos įmones.

Trys "Viterra" patronuojamosios įmonės importavo ukrainietiškų grūdų už 9,3 mln. dolerių. 2022 m. "Viterra Rotterdam" importavo sojų pupelių ir saulėgrąžų aliejaus už 3,5 mln. dolerių per vieną iš pagrindinių įtariamųjų Ukrainos tyrime - bendrovę "Talstaktiv". Tuo pačiu laikotarpiu Ukrainos įmonės į "Viterra Romania" išsiuntė grūdų ir saulėgrąžų sėklų už 4,4 mln. dolerių. Per kitą Ukrainos bendrovę, dėl kurios šiuo metu atliekamas tyrimas, "Viterra Hungary" importavo saulėgrąžų sėklų už 1,4 mln. dolerių.

Atsakydama į žurnalistų klausimus, "Viterra" teigė, kad "atliko išsamų vidinį patikrinimą ir nenustatė jokių tiesioginių komercinių ryšių su minėtomis trečiosiomis šalimis". Bendrovė teigė, kad "laikosi nulinės tolerancijos bet kokiai neteisėtai ar korupcinei veiklai politikos"."Viterra" savo veikloje vadovaujasi taisyklėmis ir procedūromis, kad užtikrintų, jog sandorio šalys anksčiau nebuvo įsitraukusios į korupcinę veiklą, įskaitant mokesčių vengimą", - teigė jie. Straipsnio paskelbimo metu bendrovė neatsakė į šį žurnalistų laišką, kuriame aiškinama duomenų kilmė.

Remiantis žurnalistus pasiekusiais muitinės dokumentais, 2022 m. liepos-rugsėjo mėn. per abejotinas Ukrainos bendroves, įskaitant "Granpraim", "Bunge Romania" importavo grūdų už 5,6 mln. dolerių. Apie 1,5 mln. dolerių tenka bendrovei "Preset", kuriai Ukrainos valdžios institucijos panaikino PVM mokėtojo sertifikatą. „Bunge“ neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

Rumunijos bendrovės "Ameropa Holding" patronuojamoji įmonė per įmones, kaltinamas įvairiais pažeidimais, importavo grūdų už 1,7 mln. dolerių. Įmonė neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

"Damalio" aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos grūdų eksportuotojais

Su buvusiu Moldovos ministru susijusi Rumunijos įmonė, atrodo, pradėjo importuoti Ukrainos grūdus po to, kai 2022 m. prasidėjo plataus masto Rusijos invazija. Didžiąją dalį grūdų sandorių per laikotarpį, apie kurį žurnalistai gavo duomenų, ji sudarė su Ukrainos bendrovėmis, dėl kurių dabar vyksta tyrimas.

Pavyzdžiui, "Damalio RO" 2021 m. nevykdė jokios prekybos veiklos, tačiau jau kitais metais jos apyvarta siekė beveik 14 mln. dolerių. Remiantis "Damalio RO" interneto svetainės duomenimis, už bendrovės saugumą atsakingas buvęs Rumunijos gynybos ministras ir buvęs nacionalinės policijos vadovas Alexandru Pinzaras. Prieš dvejus metus jis buvo sulaikytas už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir daugelį kitų pažeidimų.

„Damalio" priklauso Rumunijos ir Moldovos piliečiui, kuris kartu su A. Pinzaro sūnumi yra dar vienos bendrovės bendrasavininkis. Nuo 2022 m. birželio iki rugsėjo "Damalio" importavo 971 partiją ukrainietiškų grūdų už 3,4 mln. dolerių. Iš jų 785 siuntos (19 556 tonos, kurių vertė - 2,8 mln. dolerių) atkeliavo iš tiriamų bendrovių.

Didžiausia "Damalio" tiekėja yra 2022 m. sausį įkurta bendrovė "Podillia Agroservis", kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas kitoje byloje (dėl įtarimų pažeidus muitinės įstatymus, bandant nuslėpti saulėgrąžų sėklų kilmę). Vien 2022 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. bendrovė "Podillia Agroservis" eksportavo 692 grūdų siuntas už maždaug keturis milijonus dolerių. Daugelis jų buvo skirtos „Damaliui“.

Pigiausias „Damalio“ tiekėjas buvo“ Raycomia“. 2022 m. liepą "Damalio" per šią Ukrainos bendrovę importavo kukurūzus po 0,07 JAV dolerio už kilogramą, t. y. penkis kartus pigiau nei rinkos kaina.

„Raycomia“ turi bendrą numerį su 2022 m. spalio mėn. įsteigta bendrove, iš kurios Ukrainos valdžios institucijos konfiskavo apie 65 000 tonų kviečių ir kukurūzų Odesos srityje, vykdydamos tyrimą dėl mokesčių nemokėjimo. Vėliau teismas nurodė grąžinti grūdus.

Bendrovės "Damalio" komercijos direktorius Mihai Patras patvirtino, kad bendrovės apyvartą sudaro grūdų sandoriai su Ukraina. Jis sakė, kad grūdus pirko iš "prekybininkų", kuriuos konsultavo ūkininkai, tačiau atsisakė atskleisti detales.