Finansų ministras T. Valys: siekiama, kad 2028 m. PVM atotrūkis siektų ne daugiau kaip 9 proc.

Siekiama, kad 2028 metais pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis Lietuvoje ne tik priartėtų prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, siekiančio 9,5 proc., bet neviršytų 9 proc. ribos, sako finansų ministras Taurimas Valys.

„Pagrindinis tikslas yra sumažinti šešėlinę ekonomiką ir tą patį PVM atotrūkį, (...) per artimiausius porą metų ne tik priartėti prie ES vidurkio, bet ir vėliau, 2028 metais, pasiekti rezultatą, kad tai būtų (...) ne daugiau nei 9 proc.“ – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė jis. 

PVM atotrūkio ir šešėlinės ekonomikos mažinimui, pasak ministro, svarstomas priemonių planas, orientuotas į savanoriško mokesčių mokėjimo kultūros stiprinimą, žmonių edukaciją, finansinio raštingumo gerinimą. 

Anot jo, parengti tai numatantį įstatymo projektą planuojama pateikti iki spalio vidurio.

„Pagrindinė esmė – visų pirma, geriau matyti riziką, greičiau į ją reaguoti, kartu sudaryti kuo paprastesnes sąlygas būtent tiems, kurie moka sąžiningai. Tai nėra kažkoks masinis nusiteikimas gaudyti kažką į priekį, bet būtent (tikslas – ELTA) labiau per šias priemones skatinti sąžiningai mokančius mokesčius tai daryti ir tokiu būdu pasiekti rezultatą“, – tikino T. Valys.

Pasak ministro, tikimasi, kad dalį numatytų priemonių pavyks įgyvendinti jau ateinančiais metais. Jis konkrečiai neatsakė, kas numatyta rengiamame įstatymo projekte, tačiau užsiminė, kad bus aiškiau matomos mokesčių mokėjimo tendencijos, o vengiantiems galėtų grėsti viešinimas, keistis teisinis statusas.

„Pagrindinis dalykas, kad VMI ir Muitinė pereina prie duomenimis grįsto mokesčių administravimo modelio. Mes matome tam tikras tendencijas, tam tikrus išskirtinius sektorius, kurie, tikėtina, jog būtent vengia įsipareigojimo mokėti mokesčius. (…) Jau netgi tarpinių priemonių pritaikymas čia duoda vaisių“, – kalbėjo jis.

„Pradedant nuo to, kad jie (vengiantys mokesčių mokėjimo – ELTA) gali būti paviešinami kaip turintys galimų nemokestinių priemonių, taip pat gali keistis jų teisinis statusas. Bet irgi nesinori per daug gąsdinti ir sukelti panikos vien dėl to, kad norime galutinai išgryninti formuluotes, kad jos nekeltų abejonių ir be reikalo neišgąsdintų avansu sąžiningai mokančių mokesčius“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, penktadienį Prezidentūroje vykusiame šalies vadovo, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrų, Valstybės kontrolės (VK), Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir nacionalinio plėtros banko ILTE vadovų susitikime daug dėmesio skirta galimybėms pasinaudoti dirbtiniu intelektu (DI), naujosiomis technologijomis, didesnei prieigai prie duomenų analizės.

Ministras akcentavo, kad kiekvienas į valstybės biudžetą sugrąžintas euras didina Lietuvos galimybes tiek gerinti socialinę politiką, tiek stiprinti gynybą.

„Matome, kad problema tikrai egzistuoja ir mūsų pateiktos priemonės gali būti realiai atliepiančios visuomenės lūkestį ir akivaizdu, kad kiekvienas į biudžetą sugrąžintas euras didina pačios valstybės galimybes. Reiškia, kad tai bus didesnės pensijos, parama jaunoms šeimoms ir, be abejo, kas mums aktualiausia – daugiau galimybių mūsų gynybai ir saugumui“, – kalbėjo jis.

VMI: dėl kontrolės veiksmų pernai ir šiemet papildomai apskaičiuota 153 mln. eurų mokesčių

VMI, mažindama PVM atotrūkį ir šešėlinę ekonomiką, per 2025 metus ir šių metų pirmąjį pusmetį papildomai apskaičiavo 153 mln. eurų mokesčių, sako vadovas Martynas Endrijaitis.

Anot jo, prie to prisidėjo šiemet patvirtintas naujas PVM atotrūkio ir ekonominio šešėlio mažinimo priemonių planas, kurio pagrindinės kryptys – nedeklaruojamų pardavimų mažinimas, nulinio PVM tarifo taikymo kontrolė, duomenų apie tiekimus į užsienį palyginimas, PVM atskaitos ir PVM registracijos ribos kontrolė.

„Pagrindinės priemonės yra nukreiptos į mažesnį pardavimų deklaravimą, tai yra būtent tas ūkines operacijas, kada nėra deklaruojami visi pardavimai ir taip yra mažesnis pardavimo PVM sumokamas į biudžetą“, – žurnalistams sakė M. Endrijaitis.

Pasak jo, VMI taip pat dabar daugiau dėmesio skiria atvejams, kai įmonės nepagrįstai taiko nulinį PVM tarifą eksportui į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes ar trečiąsias šalis – lyginami Lietuvos ir kitų ES valstybių duomenys apie į užsienį tiekiamas prekes bei paslaugas, ieškant neatitikimų.

Dar viena įvardijama kontrolės kryptis – PVM atskaita. Pasak VMI vadovo, institucija fiksuoja atvejų, kai įmonės į PVM atskaitą įtraukia prekes, paslaugas, automobilius ar kitą turtą, nors jie faktiškai naudojami privatiems, o ne verslo interesams.

VMI taip pat pradėjo vertinti situacijas, kai įmonės ar fiziniai asmenys yra arti 45 tūkst. eurų apyvartos ribos, nuo kurios atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, tačiau jos nepasiekia.

M. Endrijaitis pabrėžė, kad vis dėlto didžioji dalis VMI veiksmų orientuota į mokesčių mokėtojų informavimą ir galimybę patiems ištaisyti neatitikimus. Jo teigimu, 95 proc. ir daugiau veiksmų skirti padėti verslui, jį konsultuoti ir informuoti apie galimas klaidas.

Kaip vieną iš pavyzdžių VMI vadovas nurodė pelno mokesčio ir PVM deklaracijų duomenų palyginimą. Nustačius neatitikimų, įmonės ar fiziniai asmenys pirmiausia informuojami ir kviečiami patikslinti deklaracijas. Griežtesni kontrolės veiksmai, anot jo, būtų taikomi nereaguojant į perspėjimus ar nustačius sukčiavimo atvejus.

DI priemonės padėjo surinkti papildomus 1,3 mln. eurų mokesčių

VMI taip pat plečia DI naudojimą mokesčių administravime. Lietuva, anot M. Endrijaičio, naudoja Europos Komisijos priemonę, kuri padeda identifikuoti galimus PVM sukčiavimo atvejus.

Kaip teigė inspekcijos viršininkas, sistema įvertina panašia veikla užsiimančias įmones ir ieško neatitikimų, pavyzdžiui, pagal jų pridėtinę vertę, darbuotojų skaičių ir veiklos regioną. Taip sudaromas rizikingų įmonių sąrašas, kurį vėliau vertina VMI.

„Tai šiuo metu į biudžetą, jau pradėjus diegti šią priemonę, yra gauta apie 1,3 mln. eurų, – sakė M. Endrijaitis.

Anot jo, VMI tikslas – išplėtus DI naudojimą, biudžeto surinkimą tokiomis priemonėmis padidinti keliolika kartų.

Sausį skelbtais išankstiniais Europos Socialinių ir Ekonominių tyrimų centro duomenimis, PVM atotrūkis Lietuvoje 2024 metais siekė 13,2 proc. – 1,9 proc. punkto mažiau nei prieš metus, kai sudarė 15,1 proc. 

2022 m. PVM atotrūkis šalyje buvo 12,2 proc., 2021 – 13,1 proc., o prieš daugiau kaip dešimtmetį – 2015 m. – 26,9 proc.