Vyriausybės siūlomas reguliavimas, kada ūkininkams būtų leista gaminti ir prekiauti alkoholiu, gali iškraipyti konkurenciją bei pažeisti valstybės pagalbos taisykles, teigia Konkurencijos taryba.

Seimo nariai siūlo keisti Alkoholio kontrolės įstatymą įteisinant išimtį ūkininkams ir leidžiant per metus gaminti iki 1 tūkst. litrų ne didesnės kaip 65 proc. etilo alkoholio koncentracijos gėrimų – jiems reikėtų gauti tik vieną licenciją, kuri suteiktų teisę ir prekiauti gėrimais. Vyriausybė siūlo pritarti išimčiai. 

„Ūkininkai būtų privilegijuojami kitų nedidelių įmonių, taip pat per metus gaminančių ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų, atžvilgiu, nes ūkininkai patirtų mažesnius veiklos kaštus negu jų konkurentai ir dėl to įgytų konkurencinį pranašumą“, – nurodė taryba. 

Anot jos, šiuo metu visi ūkio subjektai, ketinantys užsiimti alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, turi gauti licencijas tiek gamybai (1146 eurai), tiek prekybai (490 eurų). 

Konkurencijos taryba teigia, kad administracinės naštos mažinimas yra siekiamybė, bet tai turi būti daroma nediskriminuojant ir neprivilegijuojant kitų ūkio subjektų.

Be to, nurodoma, kad skirtingas konkurencijos sąlygas gali sukurti ir siūlymas numatyti galimybę ūkininkams nemokėti  užstato steigiant akcizinį sandėlį. Tokia lengvata šiuo metu taikoma smulkiems alaus gamintojams. Kadangi ūkininkai galės gaminti ne tik alų, bet ir kitus alkoholinius gėrimus, tokia užstato išimtis, tarybos vertinimu, suteiktų pranašumą.

Tarybos nuomone, būtų galima visiems, gaminantiems iki 1 tūkst. litrų ir iki 65 proc. etilo alkoholio koncentracijos gėrimų, numatyti bendrą taisyklę, kad pakanka turėti tik gamybos licenciją, o prekybos licencijos nebereikalauti. Taip pat visiems šiems gamintojams galėtų būti netaikomas užstatas steigiant akcizinį sandėlį.

Anot tarybos, nustačius išimtis, ūkininkai gali gauti valstybės pagalbą, kuri, jeigu teikiama be Europos Komisijos leidimo, gali būti pripažinta neteisėta ir išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis.