Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Seimo posėdyje pristatydamas strateginį projektą įkurti Žemaitijoje dar du poligonus, paminėjo ir Kretingos rajoną.

Kodėl apie tai žmonės nežino?

Ministras pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenei būtinos papildomos treniravimosi erdvės. Šiuo metu Žemaitijoje dislokuoti du kariuomenės batalionai, Kęstučio pėstininkų batalionas Tauragėje ir Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas Šilalėje. Jie esą neturi pakankamų teritorijų savo koviniam rengimui vykdyti. Todėl buvo pasiūlytos trys teritorijos naujiems poligonams įkurti (Tauragės, Šilalės ir Kretingos rajonuose), iš kurių dvi buvo pristatytos Seime, o trečioji, Kretingos rajone, greičiausiai atidėta ateičiai.
Dar vienas neatsakytas klausimas – jeigu KAM ieškojo vietos poligonui Kretingos r., kurioje vietoje jis turėjo atsirasti? Ir kodėl apie tokius kariškių ketinimus visuomenė sužino paskutinę minutę iš ministro lūpų Seimo posėdyje? „Švyturio“ šaltinių teigimu, neoficialiai kalbėta, jog vieta poligonui galėjo būti numatyta Kartenos seniūnijos teritorijoje. Kitų šaltinių teigimu – Imbarės seniūnijoje, apimant dalį teritorijų Plungės r. Šateikių seniūnijoje. Taip pat buvo minima ir Darbėnų seniūnija. Motyvas, kodėl buvo šiame etape atsisakyta steigti poligoną Kretingos r. – per tankiai apgyvendinta teritorija, privati nuosavybė, arti gyvenamieji pastatai.

Opozicija uždavė nepatogius klausimus

Tuo tarpu nepaisant dalies Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojų pasipriešinimo, Seime praėjusį ketvirtadienį žengtas pirmas žingsnis steigiant naujus poligonus Šilalės ir Tauragės rajonuose. Tai numatantį įstatymą po pateikimo palaikė 61 Seimo narys, prieš – keturi, dešimt parlamentarų susilaikė.
„Ateiname su strateginiu projektu įkurti Lietuvoje, Žemaitijoje, dar du mums be galo reikalingus poligonus“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Valstybės gynimo taryba (VGT) prieš kelis mėnesius pritarė siūlymui steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose, Ringių miške, netoli Pagramančio, nepaisant to, jog šalia yra saugoma teritorija – Pagramančio regioninis parkas. Planuojamo poligono plotas sieks 2667 hektarus, iš kurių didžioji dalis priklausys Tauragės rajonui, o apie 1000 hektarų ploto – Šilalės rajonui. Krašto apsaugos ministerija pabrėžė, kad šis poligonas nebus aptvertas, jame nebus naudojami kariniai šaudmenys ir jis bus skirtas tik taktiniam manevravimui. Per mišką einantys servitutiniai keliai bus pravažiuojami, miškuose bus leidžiama uogauti ir grybauti, tačiau medžioklė bus draudžiama.

Seimo pavasario sesijos pabaigoje, posėdyje, vykusiame 2024 m. liepos 18 d., buvo svarstomas Lietuvos kariuomenės Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įstatymo projektas. Ministras taip pat akcentavo, kad poligonų teritorijos bus atviros lankymuisi, o gyventojai bus informuojami apie trumpalaikius ribojimus dėl vykdomų pratybų. Poligonai skatins vietos gyventojų pilietiškumą, sukurs papildomas darbo vietas ir pagerins susisiekimą. Tačiau numatoma 100 metrų apsauginė zona aplink poligonų teritorijas gali riboti statybas, rekonstrukcijas ir kitus darbus.
Be to, medžiotojų būreliams bus užtikrinta galimybė atlikti populiacijos gausos reguliavimo darbus poligonuose, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija.

Kodėl Kretingos rajonas buvo atmestas?

Pasak ministro L. Kasčiūno, viena iš svarstytų vietovių buvo Kretingos rajonas, tačiau dėl gyventojų gausos ir privačios nuosavybės tankumo šioje teritorijoje buvo nuspręsta jos atsisakyti. Ministro teigimu, buvo siekiama kuo daugiau naudoti valstybinę žemę, kad būtų išvengta privačių sodybų ir kitų jautrių vietovių įtraukimo į poligono teritoriją.
Ministro L. Kasčiūno teigimu, kariuomenė, kuri neturi tinkamų treniravimosi sąlygų, negali būti pilnavertė. Tad poligonų poreikis yra neišvengiamas, ypač atsižvelgiant į augantį sąjungininkų skaičių ir nuolatinį spaudimą dėl treniravimosi erdvių.

Seimo opozicija siūlo diskutuoti su vietos gyventojais

Seimo opozicija išreiškė nepasitenkinimą dėl proceso skaidrumo ir bendravimo su vietos bendruomenėmis stokos. Seimo posėdyje buvo pabrėžta, jog Krašto apsaugos ministras nedalyvavo susitikimuose su bendruomenėmis, nors turėjo galimybę suderinti laiką ir tartis su gyventojais. Opozicija taip pat akcentavo, kad pasirinktos vietos, tokios kaip Tauragė ir Šilalė, buvo pritaikytos vietos kariuomenės poreikiams, tačiau nepakankamai atsižvelgta į gyventojų interesus.
Po diskusijų ir klausimų-atsakymų sesijos, Seimo nariai balsavo už įstatymo projektą. Projektas buvo patvirtintas po pateikimo.

Ar Kretingos rajonui ateityje dar galima tikėtis karinio poligono?

Nors šiuo metu Kretingos rajonas nebuvo pasirinktas dėl aukščiau minėtų priežasčių, ministras L. Kasčiūnas neatmetė galimybės, jog ateityje Lietuvai gali reikėti dar daugiau poligonų. Tai reiškia, kad poligonų įkūrimo klausimai ir teritorijų paieškos gali tęstis, o Kretingos rajonas gali vėl atsidurti svarstomų vietovių sąraše.

Ar Kretingos rajonas turėtų ruoštis galimam poligono įkūrimui ateityje?

Tai priklausys nuo daugelio faktorių, įskaitant gyventojų nuomonę, politinius sprendimus ir kariuomenės poreikius. Seimo posėdyje išsakyti argumentai ir ateities perspektyvos leidžia manyti, kad šis klausimas artimiausiu metu vėl gali būti aktualus.
Tai, kad poligonų reikės daugiau, sako ne tik KA ministras, bet ir Prezidento G. Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Jo žodžiais, „gali tekti iškelti gyventojus Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkų pajėgoms trūkstant plotų treniruotis, su savivaldybėmis bus kalbama apie tolesnę poligonų plėtrą, tai gali reikšti ir gyventojų iškėlimą“.
Antradienį LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ K.Budrys sakė: „Aš nekalbu apie Tauragę ir Šilalę, o apie būsimas vietas“. Prezidento patarėjas teigė, kad didinant šauktinių ir rezervistų skaičių, atvykstant vis daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje karinės infrastruktūros poreikis tik augs, o tai reiškia ir papildomus nepatogumus vietos gyventojams.
„Tam tikri dalykai bus nauja realybė, tą irgi reikia visiems Lietuvoje suprasti, ne tik gyvenantiesiems tuose rajonuose, kur yra ar bus poligonai“, – sakė K.Budrys. „Ir kariuomenės bus daugiau, ir sąjungininkų bus daugiau, jie judės su technika, gali kilti dėl to nepatogumai“, – kalbėjo jis.