Lazdijų ugniagesių vadas Prancūzijoje stojo į kovą su ugnies pragaru: „Dirbsime tiek, kiek mūsų reikės“
Kol daugelis lietuvių vasarą leidžia prie ežerų ar planuoja atostogas, Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadui Mindaugui Kirkliauskui ši vasara tapo tikru profesiniu išbandymu. Kartu su dar 39 Lietuvos ugniagesiais jis išvyko į Pietų Prancūziją, kur Europą alinantys karščiai sukėlė milžiniškus miškų gaisrus. Ten, kur dar prieš kelias dienas siautėjo dešimtis kilometrų apėmusios liepsnos, dabar vyksta ne mažiau pavojinga kova – gesinami giluminiai gaisro židiniai, kad ugnis neįsipliekstų iš naujo.
Keliavo beveik tris paras
Lietuvos ugniagesių komanda „Perkūnas“ – viena iš kelių tarptautinių pajėgų, kurias į pagalbą pasikvietė Prancūzija. Į nelaimės zoną atvykę pareigūnai dirba petys petin su kolegomis iš Ukrainos, Slovakijos ir Kroatijos. Tarp jų – ir Lazdijų ugniagesių vadas M. Kirkliauskas, sutikęs su „Dzūkų žinių“ skaitytojais pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais iš tarptautinės misijos.
Po beveik tris paras trukusios kelionės Lietuvos komanda pirmadienio vakarą pasiekė Bordo regioną, kuriame įkurta tarptautinė ugniagesių bazė. Čia apsistojo visų į pagalbą atvykusių šalių komandos.
„Antradienio rytą visos komandos išvyko į operacijų vietas. Mūsų komandai paskirtas vienas iš miškų gaisrų sektorių, kuriame pradėjome darbus. Prieš išvykstant bazėje pagerbėme tarnybos metu žuvusius Ukrainos ugniagesius gelbėtojus. Tai graži šios tarptautinės bazės tradicija – kiekvieną savaitę pagerbti skirtingų šalių pareigūnus, žuvusius vykdant pareigą savo šalyse ar tarptautinėse misijose“, – pasakojo M. Kirkliauskas.
Anot jo, didžiausios atviros liepsnos šiame regione jau suvaldytos, tačiau pavojus dar nė kiek nesumažėjęs. Dabar prasidėjo vienas sudėtingiausių miškų gaisro likvidavimo etapų – giluminių židinių gesinimas.
Per gaisrą išdegė miškai
Lietuvos ugniagesiai į Prancūziją atvyko ne tuščiomis. Jie atsivežė specialiuosius gaisrinius automobilius, autocisternas, visą reikalingą įrangą ir apsaugos priemones.
„Mes nesame siunčiami į patį gaisro epicentrą. Mūsų užduotis – gesinti giluminius židinius, perkasinėti miško paklotę ir padaryti viską, kad ugnis daugiau nebeatsinaujintų“, – aiškino Lazdijų ugniagesių vadas.
Visa keturiasdešimties Lietuvos ugniagesių komanda apgyvendinta mokyklos patalpose netoli Bordo miesto. Iš čia kasdien vykstama į paskirtus gaisrų sektorius.
Bendraujant su M. Kirkliausku vaizdo ryšiu, už jo nugaros atsivėrė skaudus vaizdas – ištisi išdegusių miškų plotai, pajuodę medžių kamienai ir dešimtys iškastų tranšėjų, skirtų sustabdyti ugnies plitimą.
Tačiau net ir tokioje niūrioje aplinkoje gamta stebina.
„Įdomu tai, kad nors medžiai visiškai išdegę, jų viršūnėse vis tiek gyvena ir garsiai čirpia cikados. Atrodo neįtikėtina – aplink viskas sudegę, o gyvybė vis tiek tebėra“, – pasakojo jis.
Žmonės neslepia emocijų
Ne mažesnį įspūdį Lietuvos ugniagesiams paliko vietos žmonių reakcija.
„Labai maloniai nuteikė vaizdas, kai važiuojant per netoli gaisrų esančias gyvenvietes, žmonės mus pamato, ima mojuoti, ploti. Taip jie dėkoja ne tik mums, bet ir visiems iš užsienio atvykusiems ugniagesiams. Tokios akimirkos labai motyvuoja“, – emocijomis dalijosi M. Kirkliauskas.
Jo teigimu, gaisrų nuniokoti miškų plotai – milžiniški, o tikrąjį nelaimės mastą galima suprasti tik pamačius visa tai savo akimis.
Kiek truks Lietuvos ugniagesių misija Prancūzijoje, kol kas niekas negali pasakyti.
„Dirbsime ir būsime tiek, kiek mūsų reikės Prancūzijos kolegoms“, – trumpai ir tvirtai atsakė Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas.
Dar kartą paaiškėjo, kad ugniagesio darbas neturi valstybių sienų. Kai vienoje Europos šalyje ugnis grasina žmonių namams, miškams ir gyvybėms, į pagalbą skuba kolegos iš kitų valstybių. Tarp jų – ir Lietuvos pareigūnai, o kartu su jais – Lazdijų krašto žmogus, savo profesionalumu ir pasiaukojimu prisidedantis prie bendros kovos su stichija.
