Panevėžietės prašo išsaugoti nykstantį Bitės namą: surinko daugiau nei tūkstantį parašų
Daugiau nei tūkstantis parašų ir siekis istoriniam namui sugrąžinti gyvybę – taip Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrius kovoja dėl Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą saugančio pastato ateities. Mediniame name Šv. Zitos g. 18 rašytoja, visuomenės veikėja ir Steigiamojo Seimo narė gyveno bei parašė brandžiausius savo kūrinius. Visuomenininkės siekia išsaugoti nykstantį pastatą ir įkurti jame muziejų, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė teigia, kad jos galimybes imtis šio objekto tvarkymo riboja teisinės ir finansinės aplinkybės.
Brangus bendruomenei
Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė Bronė Slapšienė pabrėžia, kad Šv. Zitos g. 18 esantis medinis dviaukštis namas yra ne šiaip pastatas, o ypatinga kultūrinė ir istorinė vertybė, glaudžiai susijusi su Panevėžio tapatybe.
„Šis namas mums ir visam Panevėžiui yra itin brangus. Būtent čia gyvendama Gabrielė Petkevičaitė-Bitė parašė savo brandžiausius kūrinius, burdavo visuomenę, organizavo vakarėlius vaikams, edukacinius ratelius. Anksčiau šiame name veikė rašytojos muziejus, tačiau vėliau jis buvo panaikintas, o eksponatai iškelti į Kraštotyros muziejų. Mums skaudu žiūrėti, kaip tokia istorinė erdvė pamažu nyksta“, – teigia B. Slapšienė.
Daugiau nei tūkstantis parašų
Susitikime su Panevėžio miesto vicemeru M. R. Račkausku Lietuvos moterų lygos narės išsakė savo rūpesčius ir pateikė konkrečių pasiūlymų. B. Slapšienė sako, kad pagrindinis jų tikslas – atkreipti miesto valdžios dėmesį į nykstantį istorinį pastatą. Jame siūloma įkurti muziejų, skirtą ne vien G. Petkevičaitės-Bitės, bet ir kitų iškilių Panevėžio žmonių atminimui.
„Surinkome virš tūkstančio parašų, kad šiame name būtų įkurtas Kultūros istorijos muziejus. Jame būtų eksponatai ne vien tik apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, bet ir apie kitus žymius Panevėžio žmones, kurie neturi savo atskirų salių Kraštotyros muziejuje – tai ir Julijonas Lindė-Dobilas, knygų autorius Grigonis, „Laisvės“ skulptūrą Panevėžiui sukūręs Juozas Zikaras. Čia būtų galima rengti ir įvairias edukacijas, nes Bitė labai mylėjo susibūrimus, vaikams organizavo vakarėlius, mylėjo bites – mes pagal vieną projektą net dekoratyvinį bičių aviliuką pasistatėme“, – pasakoja B. Slapšienė.
Vis dėlto Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė neslepia nusivylimo sulaukta reakcija. „Gaila, kad mūsų pasiūlymui įkurti Kultūros istorijos muziejų nebuvo pritarta. Tikėjomės, kad ši idėja sulauks didesnio palaikymo, nes toks muziejus galėtų tapti reikšminga miesto kultūrinio gyvenimo ir edukacijos erdve“, – sako ji.
Nyksta akyse
Nors muziejaus idėja palaikymo nesulaukė, visuomenininkėms ne mažiau svarbus ir paties istorinio pastato išsaugojimas. B. Slapšienė atkreipia dėmesį į prastėjančią namo būklę ir būtinybę imtis darbų.
„Šiuo metu pastato būklė reikalauja neatidėliotino dėmesio. Mediniam kultūros paveldo objektui būtini išorės tvarkymo darbai: stogo remontas arba keitimas, sienų atnaujinimas ir perdažymas. Būtina kuo greičiau įvertinti pastato būklę ir užkirsti kelią tolesniam jo nykimui“, – teigia B. Slapšienė.
Istorinio namo likimas neramina panevėžietes: prašo remonto ir siūlo įkurti muziejų.
Sudėtingomis sąlygomis name veiklą vykdo ir pačios visuomenininkės. Susirinkimams jos naudojasi dviem išnuomotais kambariukais, tačiau patalpose trūksta elementarių patogumų.
„Mums išnuomoti du kambariukai. Yra tik elektra ir koklinis pečius, bet mes bijome jį kūrenti, todėl patalpų nešildome. Esame be vandens, turime tik lauko tualetą“, – pasakoja B. Slapšienė.
Kviečia bendradarbiauti
Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus narės pabrėžia, kad į Savivaldybę kreipėsi ne tik prašydamos pagalbos. Jos pasirengusios pačios prisidėti prie pastato išsaugojimo, telkti bendruomenę ir kartu ieškoti sprendimų.
„Atėjome ne tik išsakyti savo pageidavimų, bet ir ieškoti bendrų sprendimų. Prašome Savivaldybės įvertinti pastato techninę būklę ir numatyti būtinus restauravimo bei tvarkybos darbus, padėti išsiaiškinti finansavimo galimybes iš valstybės biudžeto, Kultūros paveldo departamento, Europos Sąjungos fondų ir kitų galimų šaltinių, pagal galimybes prisidėti prie pastato išsaugojimo. Esame pasirengusios telkti bendruomenę, prisidėti prie kultūrinių projektų įgyvendinimo ir ieškoti būdų, kaip išsaugoti Panevėžiui svarbų istorinį pastatą“, – sako B. Slapšienė.
Naujo muziejaus neplanuoja
Panevėžio miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus siūlymus, pateikė oficialų atsakymą. Jame pažymima, kad G. Petkevičaitės-Bitės nuopelnai neabejotini, tačiau miesto galimybes riboja teisinės ir finansinės aplinkybės.
Atsakydama į siūlymą steigti naują muziejų, Savivaldybė pirmiausia primena, kaip rašytojos atminimas mieste puoselėjamas dabar.
„Gabrielės Petkevičaitės-Bitės nuopelnai Lietuvos kultūrai, švietimui ir visuomeniniam gyvenimui yra reikšmingi, o jos atminimui Panevėžyje skiriamas dėmesys. Rašytojos vardu pavadinta viena iš miesto gatvių, jos vardą turi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, kuri saugo ir aktualizuoja rašytojos kultūrinį palikimą, vykdo įvairias kultūrines, edukacines bei švietėjiškas veiklas.“
Savivaldybės atsakyme pabrėžiama, kad šiuo metu prioritetas teikiamas jau veikiančių kultūros įstaigų galimybėms, todėl naujo muziejaus steigimas neplanuojamas.
„Šiuo metu prioritetas teikiamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo puoselėjimui ir jos palikimo pristatymui pasitelkiant esamų miesto bei regiono kultūros įstaigų galimybes. Tai leidžia tęsti ir plėtoti kultūrines bei edukacines veiklas, kartu racionaliai naudojant Savivaldybės finansinius ir infrastruktūros išteklius.“
Dalis namo – privati nuosavybė
Komentuodama prašymą imtis pastato restauravimo ir teikti paraiškas finansavimui gauti, Savivaldybė atkreipia dėmesį į pastato nuosavybę ir bendraturčių atsakomybę.
„Namas, kuriame gyveno Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, yra valstybės saugomas regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas. Jo paveldosaugos klausimai priklauso Kultūros paveldo departamento kompetencijai. Dalis namo patalpų – du butai – nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, kuriems taip pat priklauso dalis bendrosios nuosavybės. Todėl pastato tvarkybos darbų organizavimas ir finansavimas yra visų bendraturčių atsakomybė.“
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Savivaldybės administracija savo atsakyme nurodo neturinti teisinių galimybių teikti paraiškas šio objekto tvarkybai.
Knygos vertimo idėjai pritaria
Iš pateiktų iniciatyvų Savivaldybės palaikymo sulaukė siūlymas išversti G. Petkevičaitės-Bitės knygą „Iš karo meto dienoraščio santraukos“ į vokiečių kalbą. B. Slapšienė džiaugiasi, kad bent ši idėja įvertinta palankiai.
„Tikimės, kad šis darbas padės plačiau pristatyti iškilios Lietuvos rašytojos, visuomenės veikėjos ir kultūros puoselėtojos palikimą užsienio skaitytojams“, – sako ji.
Vis dėlto pritarimas idėjai dar nereiškia, kad vertimui jau skirtos lėšos. Savivaldybė paaiškina, kad finansavimo būtų galima siekti parengus projektą ir pateikus paraišką pagal atitinkamą programą.
„Kalbant apie Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pasiūlytą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės knygos „Iš karo meto dienoraščio santraukos“ vertimą į vokiečių kalbą, ši iniciatyva yra sveikintina ir gali būti teikiama finansavimui gauti pagal atitinkamą programą. Tam reikėtų parengti ir pateikti projekto paraišką, kuri būtų vertinama nustatyta tvarka.“
