Panevėžio rajone prie Čičinsko kalno – dideli pokyčiai: vieta atsiveria naujai ateičiai
Prieš pustrečių metų Tarnagalos piliakalnio, geriau žinomo kaip Čičinsko kalnas, papėdėje sudegęs gyvenamasis namas ilgą laiką darkė vieną lankomiausių Panevėžio rajono vietų. Šiandien vaizdas čia jau visai kitoks – pastato nebeliko, teritorija sutvarkyta, o rajono valdžia tikisi netrukus užbaigti ir paskutinius teisinius formalumus.
Į Čičinsko kalno papėdę atvykusius lankytojus šiandien pasitinka išlygintas ir žolės sėklomis apsėtas žemės plotas. Apie kadaise čia stovėjusį dar XIX amžiuje statytą namą primena tik akmenų krūva.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis ir Upytės seniūnas Giedrius Koženiauskas sako besidžiaugiantys, kad ilgai trukęs teritorijos sutvarkymo procesas artėja prie pabaigos.
Tikisi galutinį tašką padėti rudenį
„Jau rudens pradžioje tikimės padėti galutinį tašką šioje namų valdos išpirkimo istorijoje. Jei viskas vyks sklandžiai, rugsėjį ar spalį šis žemės plotas taps tiek rajono, tiek čia gyvenančių žmonių bendra nuosavybe“, – naujienų portalui JP sakė E. Toliušis.
Anot jo, dar prieš mėnesį vaizdas šioje vietoje buvo visai kitoks. „Daugiau nei pustrečių metų prie Čičinsko kalno stovėjo pusiau sudegęs, krūmais apaugęs namas. Dabar gera matyti sutvarkytą aplinką – netrukus sužaliuos žolė ir viskas atrodys visiškai kitaip“, – teigė administracijos direktorius.
Prieš gaisrą vadinamajame dviejų galų name gyveno dvi šeimos. Po nelaimės pastatas buvo taip smarkiai apgadintas, kad jo atstatyti nebebuvo galimybių.
Savininkė atsisakė parduoti privatiems asmenims
Vienoje namo dalyje gyveno Janina Černiauskienė, kitoje – sutuoktinių pora.
„Namas nepuošė vietos, kur kasmet vyksta Valstybės dienos renginiai, Panevėžio rajono garbės piliečių apdovanojimai ir kitos svarbios šventės. Todėl nusprendėme išpirkti žemę ir sutvarkyti teritoriją“, – aiškino E. Toliušis.
Pasak jo, savininkė kategoriškai atsisakė parduoti turtą privatiems asmenims, nes baiminosi, kad šalia piliakalnio gali atsirasti komercinės paskirties statinių.
Su savivaldybe buvo pasiektas susitarimas – moteris pardavė jai priklausiusią pusę namo ir beveik hektaro žemės sklypą.
Procesą apsunkino skolos ir teisinės kliūtys
Vis dėlto teritorijos sutvarkymas neapsiėjo be sunkumų. „Nugriauti namą nėra sudėtinga, tačiau kiekvienas žingsnis turėjo būti patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimais. Vėliau prasidėjo ilgas žemės išpirkimo procesas“, – prisiminė administracijos direktorius.
Papildomų kliūčių sukėlė ir tai, kad kitos namo dalies savininkai turėjo skolų, dalis turto buvo susijusi su antstolių vykdomomis procedūromis.
„Prasidėjo tikrieji kryžiaus keliai. Tačiau šiandien svarbiausia, kad vieta sutvarkyta ir Liepos 6-ąją pasitiksime gražioje aplinkoje“, – sakė E. Toliušis.
Čičinsko kalnas taps dar patrauklesnis
Pasak administracijos direktoriaus, teritorijai tapus savivaldybės nuosavybe, renginiams organizuoti nebereikės kiekvieną kartą gauti privačių savininkų leidimų.
„Galėsime drąsiai statyti sceną ir organizuoti renginius. Sulaukiame įvairių bendruomenės bei seniūnijos pasiūlymų, ką šioje vietoje būtų galima sukurti. Vizijų turime nemažai, tačiau kol nėra galutinio sprendimo, apie jas kalbėti dar anksti“, – teigė jis.
Savivaldybė taip pat tariasi su kaimyninių sklypų savininkais. Siekiama, kad teritorija taptų dar patrauklesniu turizmo objektu ne tik Panevėžio rajono, bet ir visos Lietuvos mastu.
„Infrastruktūra čia pakankamai gera. Turime planų ir dėl piliakalnio. Partnerių turime, idėjomis keičiamės jau ne vieną kartą. Tikimės netrukus apsispręsti dėl geriausio sprendimo“, – sakė E. Toliušis.
Anot jo, didžioji dalis reikalingų procedūrų jau atlikta.
„Dalis žemės jau išpirkta, dėl likusios dalies su antstoliais esame sutarę. Beliko notaro ir Registrų centro formalumai“, – pridūrė jis.
Maitinimo įstaigoms – kategoriškas „ne“
Upytės seniūnas G. Koženiauskas sako, kad dėl teritorijos ateities nuolat tariamasi su bendruomene.
„Idėjų turime daug, tačiau jas dar reikia išgryninti. Vieni žmonės mato vienokias galimybes, kiti – kitokias“, – teigė seniūnas.
Vis dėlto vienu klausimu tiek seniūnija, tiek bendruomenė yra vieningos.
„Pagrindinis traukos objektas buvo, yra ir bus piliakalnis bei jį supanti gamta. Jokių naujų statinių, ypač kavinių ar kitų maitinimo įstaigų, čia tikrai nebus. Tam visi tariame griežtą „ne“, – pabrėžė G. Koženiauskas.
Dėkoja savininkei už sprendimą
Upytės bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas, bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktorius ir Panevėžio rajono tarybos narys Audrius Zalatoris sako, kad šioje istorijoje svarbiausi buvo bendri visų sprendimai.
„Turime būti dėkingi rajono valdžiai, tačiau ypatingai – Janinai Černiauskienei. Ji nepasidavė lengvų pinigų vilionėms ir nepardavė savo turto tiems, kurie šioje vietoje pirmiausia ieškojo naudos sau. Ji norėjo išsaugoti šią unikalią vietą visuomenės poreikiams ir patikėjo savivaldybe. Už tai esame jai labai dėkingi“, – sakė A. Zalatoris.
