Eurokomisarui Virginijui Sinkevičiui rugpjūčio pabaigoje Lietuvos radijo laidoje „Gimtoji žemė“ sukritikavus procesus šalies žemės ūkyje, šios savaitės viduryje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išsiuntė kreipimąsi raštu, prašydamas patikslinti ir paaiškinti išsakytus teiginius. V. Sinkevičius tvirtina, kad tokiu būdu ministras bando jį „prevenciškai nutildyti“, o situaciją žemės ūkyje, anot jo, reikėtų vertinti rimtai.

„Aš nelabai norėčiau tuo tikėti, bet manau, kad tokia viešųjų ryšių kampanija yra bandymas prevenciškai mane nutildyti. Kito pagrindo tam nematau ir jeigu ministras (K. Navickas – ELTA) norėtų kažkokių atsakymų tiesiai iš manęs, jis yra ne kartą su manimi susisiekęs, turi ir telefono numerį ir ne kartą yra su manimi kalbėjęs“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Situaciją reikėtų vertinti rimtai. Pirmas dalykas, atkreipčiau dėmesį, kad mažų ūkių Lietuvoje sparčiai mažėja. Jeigu lygintume 2018 ir 2021 m., tai mažų ūkių netekome daugiau nei trečdalio, t. y. apie 36 proc. Maži ūkiai, turiu omeny, iki 10 hektarų dydžio. Viena iš priežasčių, kad smulkūs ūkiai neturi finansavimo šaltinių, jie yra neįtraukiami į paramos programas ir jiems yra labai sunku išsilaikyti“, – akcentavo jis.

Ekologinių ūkių susitraukimas Lietuvoje turėtų kelti klausimų

Europos Komisijos (EK) narys tikino, kad ekologinių ūkių susitraukimas Lietuvoje turi kelti klausimų. Pasak jo, Vyriausybės programoje, strateginiame plane yra numatytas gerokai didesnis ekologinių ūkių skaičius 2030-ais metais, tačiau per pastaruosius metus tokių ūkių dirbamos žemės galėjo sumažėti net 18 proc.

„Dabartinio ministro yra parengtas ir su Europos Sąjunga suderėtas strateginis planas, kuris yra pagrindinis dokumentas kaip ir kokia kryptimi vystysis Lietuvos žemės ūkis, kas bus finansuojama, tame plane iš abiejų ramsčių pirmiausia yra finansuojami ekologiniai ūkiai“, – sakė eurokomisaras.

„Vyriausybės programoje yra numatytas padvigubėjimas ekologinių ūkių, tiek strateginiame plane numatytas tikslas beveik padvigubinti, t. y. iki 15 proc. 2030-ais metais ekologinių ūkių skaičių, bet per metus įgyvendinant strateginį planą pasiektas atvirkščias rezultatas – mūsų duomenys rodo, kad galimai ekologinių ūkių dirbamos žemės sumažėjo net 18 proc.“, – pabrėžė jis, tvirtindamas, kad strateginiam planui Europos Sąjunga (ES) skiria milžiniškus resursas, tačiau rezultatas pasiektas atvirkštinis.

Problema atsirado šiemet

V. Sinkevičius akcentavo, kad ekologinių ūkių mažėjimo problema atsirado tik šiemet. Pasak jo, pastaruosius 10 metų ekologiniai ūkiai nuosekliai augo.

„Pastaruosius metus tai nebuvo didelis augimas, pvz. 2018-ais metais Europos Sąjungos vidurkis buvo 8 proc. ir Lietuva jį net viršijo, ekologinių ūkių plotas sudarė 8,1 proc. Bet jau 2021-ais metais ES vidurkis buvo beveik 10 proc. ir Lietuva atsiliko nuo jo daugiau nei 1 proc.“, – sakė EK narys.

„ES ekologiniai ūkiai vystėsi dvigubai greičiau nei Lietuvoje, Lietuvoje tas augimas stojo, o dabar, kas blogiausia, pradėjo nykti ir vienas didžiausių žaidėjų Europoje ir Lietuvoje, ekologinės produkcijos, jis paskelbė, kad trečdaliu mažina dirbamos žemės plotus. Labai keista, kai yra numatoma kryptis, strateginiai dokumentai, patvirtinamas finansavimas, o pasiekiamas atvirkščias rezultatas“, – tvirtino jis.

K. Navicko šią savaitę raštu perduotame kreipimesi prašoma V. Sinkevičiaus patikslinti teiginius dėl didėjančio ekologinės produkcijos poreikio rinkoje, ES paramos, kuri, anot komisaro nepasiekia ūkininkų, taip pat dėl dokumentų tvarkymo reikalavimų ir didesnės administracinės naštos ūkininkams.

Galiausiai likusieji teiginiai, kuriuos ministras prašė patikslinti, susiję su ekologinių ūkių skaičiumi Lietuvoje, jų perspektyvomis iki 2030 m. bei komisarui keliamas klausimas, kur yra įžvelgiamas nesuderinamumas tarp ES iškeltų tikslų ir Lietuvos progreso.