Su rusišku kapitalu siejama „Mere“ vis dar nori kurtis Rokiškyje: ar jai pavyks?
Metų pradžioje (sausio mėn.) internetinėje erdvėje pasirodė prekybos tinklo „Mere“ atstovų skelbimas, kuriuo jie kreipėsi į Rokiškio rajono gyventojus, verslininkus dėl patalpų nuomos tinklo plėtrai rajone. Paieškos nebuvo sėkmingos, nes liepos 1 d. skelbimas vėl pasirodė, tik šį kartą buvo papildytas: patalpų plėtrai ieškoma jau ne tik Rokiškyje, bet ir Kupiškio, Anykščių, Visagino rajonuose. Panašu, jog tinklo atstovai nusiteikę ryžtingai, nes prieš keletą dienų skelbimas buvo pakartotas. Tik situacija – dviprasmiška: tinklo atstovams planuojant plėtrą, dalis Lietuvos politikų išsikėlė tikslą „Mere“ apskritai „išguiti“ iš šalies.
Prašo tirti situaciją Lietuvoje
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) prieš keletą dienų kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl rusiško kapitalo prekybos tinklo „Mere“ veiklos Lietuvoje. Prašoma įvertinti situaciją ir imtis priemonių ar veiksmų, kad tarptautinės sankcijos būtų taikomos vienodai. Mat dalis Europos šalių „Mere“ parduotuvių jau atsisakė: jos uždarytos Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje. Pirmoji parduotuvė Ispanijoje buvo uždaryta nepraėjus nė metams po atidarymo. „Mere“ veiklą gegužę nutraukė ir kaimyninė Lenkija.
Anot Lietuvos politikų, mūsų šalis taip pat turi imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, jog sąsajų su Rusijos režimo finansavimu turinčios įmonės Lietuvoje negalėtų veikti.
Kol politikai diskutuoja, „Mere“ atstovai – veikia. Tinklo plėtros Lietuvos regionui vadovas Rimantas Zemenauskas neslėpė: iki šiol vykusias patalpų paieškas Rokiškyje, panašu, pagaliau vainikuos sėkmė: „Kol kas nenoriu daug kalbėti, bet pasakysiu, kad potencialus variantas yra. Po poros savaičių tikiuosi viskas bus iki galo aišku“.
Sieti ar nesieti?
Pašnekovas pripažino, kad iki šiol paieškos nebuvo sėkmingos, nors tinkamų patalpų ieškojo ir pats asmeniškai važinėdamas po vietoves, ir skambino pagal rastus nuomos skelbimus. Deja, į internetinėje erdvėje atstovo publikuotus skelbimus apskritai niekas neatsiliepė.
Paklaustas kaip mano, ar paieškas galėjo apsunkinti tinklą „supantis“ neigiamas šleifas, R. Zemenauskas neabejojo, kad politiniai motyvai turi įtakos, tačiau kur kas labiau čia „sužaidžia“ specifiniai reikalavimai pačiam prekybos plotui.
„Tinklo prekyba yra sandėlio tipo – prekiaujama nuo palečių, tad reikalinga erdvė, atitinkamas patalpų aukštis. Rokiškyje tuščių plotų yra, o mums net nesvarbu jų įrengimas, tačiau dėl minėtų niuansų dauguma erdvių tiesiog netinka. O politiniai motyvai... Europoje veikianti „Mere“ nėra susijusi su rusišku kapitalu. Gal kažkur toliau eina ir kitokios kažkokios savininkų linijos... Bet tai nėra mano reikalas – aš nedirbu tiesiogiai „Mere“ ar „Valiente“, dirbu pagal individualią veiklą, pagal sutartį ir atlieku savo darbą“, – sakė R. Zemenauskas pabrėždamas, kad verslininkai patys sprendžia: ar turėti tuščias patalpas, kurios neneša pelno, ar gauti iš to pajamų, naudos.
Dar negalvojo apie sprendimus
Kituose miestuose, anot pašnekovo, situacija su tinkamomis patalpomis tinklo parduotuvei apskritai yra bloga: „Pavyzdžiui Visagine – tuščia rinka: nėra nei vieno pastato, kuris atitiktų reikalavimus. Mažesniuose miesteliuose, kaip pvz., Anykščiai, siūloma užmiestis. Mums netinka“.
O kokia plėtros vadovo nuomonė apie prieštaringus faktus: „Mere“ siekia plėtrą vystyti dar trijuose miestuose be Rokiškio, o politikai – apskritai uždrausti jai veikti Lietuvoje?
„Taip, girdėjau, kad apie tai kalbama. Gal tokių kalbų ir nebūtų, bet politikus spaudžia didieji šalies prekybos centrai, tad kur jiems dėtis? Mes žinome šiuos faktus. Tačiau aš nenešu sprendimų priėmimo atsakomybės, o mano darbdaviai dar šiuo klausimu nediskutavo. Baimės dėl „Mere“ pasitraukimo nėra, tik, be abejo, baimė, kad galiu netekti darbo“, – tiesiog dirbantis savo darbą sakė R. Zemenauskas.
