„Agrobitę“ pasiekė informacija, kad pastaruoju metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) suburtose darbo grupėse diskutuojama dėl draudimo įmokų kompensavimo atsisakymo žemdirbiams, vis dažniau draudžiantiems pasėlius nuo nepageidaujamų gamtos reiškinių – audrų, krušos ir kitko.

Iki šiol, tai yra pastaruosius 6-7 metus ūkininkai buvo skatinami kuo plačiau drausti pasėlius, kad taip būtų apsaugotas derlius, tačiau dabar, panašu, šis skatinimas arba sunyks, arba bus gerokai apkarpytas.

ŽŪM atsiųstame paaiškinime teigiama, kad „diskutuojama ne dėl atsisakymo, bet dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo intensyvumo mažinimo, tik tuo atveju, jei patvirtintų tinkamomis paramai gauti paraiškų bendrai sumai viršijus paramai skirtų lėšų sumą  ir nėra galimybės papildomai skirti lėšų“.

Atitinkamai esą fiksuojama ir žemiausia galimo mažinimo riba. „Tačiau kol kas sprendimas nėra priimtas. Žemės ūkio ministras šį klausimą kelia (kels) derybose dėl 2023 metų biudžeto ir tik po derybų dėl biudžeto bus priimtas galutinai sprendimas. Ministerija niekada nekėlė klausimo dėl taikomo draudimo įmokų dalinio kompensavimo mechanizmo, nekelia ir dabar“, – teigiama ŽŪM.

Tiesa, ministerija pripažįsta, kad siūlomoms draudimo įmokų taisyklių pataisoms nepritaria žemdirbiškos organizacijos. 

Birželio 9 d. įvyko Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos rizikos valdymo paramos priemonių tobulinimo darbo grupės (...) posėdis, kuriame buvo svarstyti siūlomų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonių taisyklių esminiai pakeitimai, susiję su kompensavimo intensyvumo mažinimu.

„Posėdžio metu buvo išreikštas žemdirbių visuomenės atstovų (tai yra, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidento Alfredo Bardausko) nepritarimas siūlomiems taisyklių pakeitimams, argumentuojant galimu augalus ar pasėlius draudžiančių žemės ūkio veiklos subjektų kiekio sumažėjimu“, – reziumuoja ŽŪM.