Pastaruoju metu krentant pieno supirkimo kainoms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad konkrečių veiksmų, kaip padėti Lietuvos pieno gamintojams, trečiadienį posėdžiavusi Pieno taryba dar nepriėmė.

Vis dėlto, pasak ministro, taryba toliau tarsis, kaip sumažinti dėl stipriai šokinėjančių kainų ūkių patiriamas rizikas.

„Situacija yra tokia, kad pakimba klausimai dėl ilgalaikių strateginių dalykų, dėl investicijų. Ypatingai su sunkumais susiduria šioje situacijoje ūkiai, kurie prisiėmė finansinius įsipareigojimus modernizavimui. Neišspręstos lieka ir smulkiųjų bei vidutinių ūkių bėdos“, – trečiadienį po Pieno tarybos posėdžio žurnalistams sakė K. Navickas.

„Kalbėjome ir sutarėme padirbėti trimis kryptimis ir susitikti dar vasario mėnesį, toliau jau priimant sprendimus“, – kalbėjo jis.

Anot ministro, bus ieškoma, kaip stiprinti ūkininkų derybinę galią, taip pat peržiūrėti, kokiomis sąlygomis ir principais sudaromos pieno tiekimo sutartys.

„Nes yra bazinė pieno kaina, kurią matome visi, ji skelbiama viešai. Bet yra dar nemažai dedamųjų, kurios yra mokamos už pieno kokybę – vadinamieji priedai. Norėtųsi daugiau teisingumo ir aiškumo“, – sakė K. Navickas.

Taip pat, ministro teigimu, sutarta ieškoti, kokiais finansiniais instrumentais būtų galima palaikyti ūkių investicijas į pieno perdirbimą.

K. Navickas sakė, kad tarybai pateiktas ir turėtų būti svarstomas pasiūlymas nustatant pieno kainą įtraukti papildomą produkcijos kainų pokyčio dedamąją.

„Yra pasiūlymas apsvarstyti, kai vyksta kainos pokytis, turėti dvi dedamąsias, ne tik žaliavinio pieno kainas, kurias diktuoja pasaulinės rinkos. (...) Kita (kainos dedamoji – ELTA) galėtų būti produkcijos kainų, pagamintos produkcijos kainų pokytis“, – kalbėjo K. Navickas.

Jis teigė, kad toliau bus siekiama užtikrinti didesnį rinkų stabilumą ir lengviau suvaldyti rizikas pieno sektoriuje.

„Stipriai esame veikiami regione, kaimyninių šalių. Nematant perspektyvos, ypatingai jei ūkininkai nematys perspektyvos, netolimoje ateityje turėsime labai blogas pasekmes“, – sakė K. Navickas.

Kartu ministras pasižymėjo, kad susitikimas „įvyko konstruktyviai“, tačiau jame pasigesta prekybininkų atstovų. Juos ministras tikino ketinantis pasikviesti į kitą tarybos posėdį, kuris turėtų vykti vasarį.

13.22 val. papildyta:

Sektoriaus atstovai: pieno supirkimo kaina mažėjo beveik perpus

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Petras Puskunigis pažymėjo, kad pieno gamintojų sektorius Lietuvoje „labai sparčiai nyksta“.

Anot P. Puskunigio, galutinė vasario pieno supirkimo kaina dar neaiški, tačiau šiuo metu ji sumažėjo nuo 47 iki 27 centų.

„Tai didžiulis kritimas, kurio turbūt joks gamybos, rinkos atstovas nepakeltų. Pernai metų savikaina yra 35 centai, o pieno gamybai buvo naudojami pašarai, kiti resursai, pagaminti netgi 2020 m. Visi žinome, kokie naudojamų medžiagų kainų kilimai įvyko per 2022 metus“, – žurnalistams teigė jis.

P. Puskunigis akcentavo, jog kai kurie žaliavinio pieno gamybai reikalingi produktai brango ne procentais, o kartais, todėl ir prognozuojama savikaina 2023 metams yra labai didelė, nepakeliama gamintojams.

Lietuvos žemės ūkio kooperacinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas pažymėjo, kad kooperatyvo vidutinė žaliavinio pieno gaunama bazinė rodiklio kaina prieš keturis mėnesius siekė 44,6 cento, o vasario mėnesį ji gali neviršyti ir 23 centų.

Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis pažymėjo, kad kainų sumažėjimas lemiamas to, kad Lietuva priklausoma nuo eksporto rinkų ir jose fiksuojamų kainų.

Jis pažymėjo, kad pieno perdirbėjai į užsienį išveža virš 60 proc. pagamintų pieno produktų, tad kritus kainoms eksporto rinkose, taip pat turėjo sumažinti savo produkcijos kainas.

„Eksporto rinkose kainos pradėjo kristi dar rugsėjį. Įmonės stengėsi išlaikyti stabilumą ir dar nemažinti kainos, bet pasiektas toks rezultatas, kad reikalinga mažinti kainą, nes pačios įmonės irgi neišsilaikys, tai nusikelia viskas ant žemdirbių pečių“, – spaudos konferencijioje sakė E. Simonis.

Jis teigė, kad perdirbėjai pieno supirkimo kainų dar nemažino tiek, kiek jos krito eksporto rinkos, siekiant išlaikyti ūkių gyvybingumą.

Žemės ūkio ministerijoje į posėdį rinkosi Pieno taryba, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.

Taryba sušaukta dėl padėties pieno rinkoje ir mažėjančių pieno supirkimo kainų.

K. Navickas trečiadienį LRT radijui sakė, kad pieno supirkimo kainų mažėjimą lėmė staiga atsiradęs „simboliškas“ pieno perteklius rinkoje, sutrikus vienos iš perdirbimo įmonių veiklai.

Tuo tarpu 2022 metais, dėl aukščiausių istorijoje pieno supirkimo kainų, pieno ūkiai uždirbo rekordines pajamas – 684,56 mln. eurų, arba 52,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, antradienį paskelbė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Centro skelbiamais duomenimis, pernai Lietuvoje supirkta 1345,6 tūkst. tonų natūralaus pieno – 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2021 metais.