Kaip iškulti gėlių sėklas, gėlių sėklų džiovinimas, kaip atskiri gėlių sėklas nuo liekanų

Spalio mėnesio dienomis nuosavame gėlyne dar galima surinkti gėlių sėklas ir vienmečių žiedinių augalų sėklas sėjimui kitą sezoną. Gėlių sėklalizdžiai būna įvairūs: ankštis, dėžutė, graižas ir kt. 

Kaip iškulti gėlių sėklas

Kai sėklalizdžiai išdžius ateina laikas juos apkulti - ištraukti iš jų išdžiuvusias sėklas.

Kadangi kai kurie sėklalizdžiai ir sėklos būna dygliuoti, aštrūs, turi spyglių – jie gali subadyti pirštus, įpjauti, įvaryti rakštį. Todėl storos pirštinės čia labai padėtų. 

Apkūlimo metu gali kilti daug augalinių dulkių, ore tvyros smulkios dalelės, pūkeliai (astrų, rugiagėlių ir kt.) – čia jau praverstų medicininė kaukė. Arba geriau tokį dulkėtą darbą atlikti balkone, kieme ramią be vėjo dieną. 

Norint iškulti gėlių sėklas iš džiovintų sėklalizdžių-graižų ir javelių juos tiesiog trinkite tarp delnų, o iš ankščių ir dėžučių sėklas išlukštenkite. 

Galima sudėti sėklalizdžius į drobinius maišelius ir sumaigyti, apkulti per maišą pagaliu. 

Kai kurių augalų (pvz., žioveinio) sėklinės dėžutės yra labai tvirtos. Jas tenka traiškyti sunkiu kietu daiktu. Svarbu nesutraiškyti kartu su sėklalizdžiu pačių sėklų. Išlukštentos lubino, pupelių, kvapiojo pelėžirnio sėklos būna labai švarios. 

Kaip atskirti iškultas gėlių sėklas nuo augalinių liekanų

Atskirti iškultas sėklas nuo sėklalizdžių liekanų, augalinių šiukšlių ir dulkių galima sieto, lėkštės ir popieriaus lapo pagalba. Stambesnes liekanas atsijokite.

Smulkesnes liekanas ir dulkes atskirkite, pakratant nuožulniai laikomoje lėkštėje. Tuomet sėklos nubyrės nuožulnia plokštuma apačion, o dulkės ir smulkios atliekos pristos prie lėkštės paviršiaus. 

Anksčiau darydavo kitaip: vėjuotą dieną ant pakloto audinio iš 1-1,5 m aukščio barstė apkultą sėklų ir liekanų kiekį. Vėjas nunešdavo lengvus sausus lukštus, dulkes ir liekanas į šoną, o sunkesnės sėklos nubyrėdavo žemyn, ant audeklo. 

Yra gėlių, tokių kaip neužmirštuolės, kurių sėklas sunku sausai nuvalyti nuo purvo, žemių, dulkių. Tuomet jų sėklas lieka tik praplauti ir padėti plonu sluoksniu ant popieriaus apdžiūti. 

Iškultas nuvalytas sėklas reikia laikyti popieriniuose arba drobiniuose, austiniuose pakeliuose, maišeliuose, kad jos galėtų kvėpuoti pro šią medžiagą. Plastikiniai maišeliai ir hermetiška stiklinė tara netinka.

Gėlių sėklų džiovinimas

Nuskintų gėlių sėklalizdžius sudėkite plonu sluoksniu į dėžutes, užsirašę augalo pavadinimą. 

Sėklalizdžius geriausia džiovinti šiltoje sausoje patalpoje, kurioje +20-30 C (bet ne karščiau). Nuskynus gėles vėlesniu laiku (spalio pabaigoje) sėklalizdžius reikės džiovinti +20-25 C temperatūroje 1-1,5 mėnesio. Spalio pabaigoje naudinga skinti visą augalą iš dirvos (kartu su šaknimis) – tuomet sėkloms dar kurį laiką bus tiekiamos maistinės medžiagos. 

Džiovinamus sėklalizdžius reikia periodiškai prižiūrėti, permaišyti, stebėti, kad neatsirastų pelėsių (ypač jei medžiaga buvo surinkta žalia, drėgna). 

Sėklalizdžius, kurie gali sprogti išbarstant sėklas (kvapusis pelėžirnis, našlaitė, sprigė, ešolcija), reikia padengti lengvu audiniu arba popieriumi. 

Kiek išsilaiko gėlių sėklų daigumas

Kai kurių vienmečių vasarinių gėlių ir augalų (verbena, nasturta) sausos sėklos rudenį pereina į gilios fiziologinės ramybės būseną ir jeigu jas pasėti iš karto, jos neišaugs. Tokių gėlių sėklų sėjimą geriau atidėti sekantiems metams.

• Daugumos žiedų sėklos išsaugo daigumą 2-3 metus. 

• Begonijos ir astros sėklų daigumas laikosi tik 1 metus.