Praėjusį šeštadienį Ignalinoje, esant puikiam orui, vyko pavasarinė mugė. Daugeliui ji, lyginant su daug metų buvusiomis, pasirodė gana kukli. Bet kas ko norėjo, galėjo rasti. Buvo ir sodmenų, ir kulinarinių gaminių, ir tautodailės dirbinių, ir biologės Jūratės Pušinskienės įvairių gydomųjų žolelių preparatų. Šį kartą skaitytojus noriu supažindinti su įdomiausiais atskirų žemynų varpiniais augalais.  

Nors dauguma jų neturi puošnių žiedų, bet atkreipia dėmesį įvairia spalvinė lapų gama, kero forma ir itin puošniomis šluotelėmis (tai varpinių augalų žiedynai). Daugiausia varpinių rūšių aptinkama stepių (prerijų), savanų  juostoje. Trumpai pereisiu per visus žemynus.

Eurazijos žemyno stepėse daugiausia vyravo ašuotės, kuriomis maitinosi milijoninės antilopių saigų kaimenės. Bet natūralių stepių praktiškai neliko, nes dėl derlingo ir storo juodžemio sluoksnio jos buvo išartos. Bene vienintelė natūrali stepė likusi Ukrainoje, Askanija Nova rezervate. Studijų laikais jame teko pabuvoti, ten pirmą kartą pamačiau afrikinius stručius, didžiausias antilopes kanas, kurias dėl vertingo gydomojo pieno bandė domestikuoti. Ašuotės tarp gėlininkų nelabai paplito, nes yra žymiai patrauklesnių varpinių augalų.

Afrikos savanose  paplitusi drambliažolė, kitaip vadinama miskantu. Yra daug  jo rūšių, paplitusių ne tik Afrikoje, bet ir labai daug kur Azijoje. Kai kurios rūšys auginamos kaip bioenergetinis augalas, sugebantis labai gerai absorbuoti CO2, užaugindamas didelį kiekį biomasės, nes augalai per metus užauga 3–5 m aukščio. Mūsų klimatui labiausiai tinka japoninis miskantas, kuris mėgstamas gėlininkų. 

P. Amerikos pampose auga įspūdinga kordaterija, kurią jau bando prijaukinti ir mūsų šalies egzotinių augalų entuziastai. Bene daugiausia varpinių augalų rūšių aptinkama Š. Amerikos prerijose. Tad nieko nuostabaus, kad kadaise prerijų begalinėse platybėse ganėsi net iki 60 milijonų bizonų. 

Kai kuriose Europos  šalyse, kaip Nyderlanduose, yra entuziastų, kurie savo sklypuose kuria prerijų augalų plotus, natūraliai sukurdami augalų bendrijas. Ko gero, ir pas mus atsiras entuziastų, norinčių turėti savo laukuose prerijų lopinėlį. Juolab, kad mums viskas, kas yra Amerikoje, tinka, net nereikia per daug galvos kvaršinti. 

Australijoje labai paplitę varpiniai augalai sorgai, soros. Gal todėl Australijoje tiek daug papūgų (60 iš 360 rūšių), kurios ir minta tų varpinių augalų sėklomis. Darželiuose galima užtikti taip vadinamų "lapės uodegėlių“ – italinę šerytę. 

Viename straipsnelyje neįmanoma aprašyti, kiek įdomių dekoratyvių varpinių augalų yra pasaulyje, kurie vis labiau tampa populiarūs mūsų sodybose,  jau nekalbant, kad varpiniai augalai yra grūdinės kultūros, kurios žmonėms yra bene svarbiausias maisto šaltinis.

Pranas Zubrickas ("Mūsų Ignalina")