Žieminių česnakų auginimas ir sodinimas, žieminių česnakų priežiūra

Žieminių česnakų, pasodintų rudenį, priešlaikinio sudygimo problema prieš ateinant žiemos šalčiui pažįstama daugeliui daržininkų. Žieminių česnakų sodinimas yra vienas iš paskutinių šio sezono darbų darže. Česnako skiltelės turi spėti įsišaknyti per 40-50 dienų iki dirvos užšalimo, todėl sodinimas vyksta likus maždaug mėnesiui iki numatomų šalčių. Tačiau klimatas keičiasi, o vietoj žiemos atėjimo tęsiasi šiltas ruduo. Atvykstate į daržą ir matote, kad išdygo žieminis česnakas. Ką daryti tokioje situacijoje? Ir kaip jos išvengti?

Pernelyg jaudintis neverta – žieminiai česnakai yra šalčiui atspari kultūra. Jie gali pražūti tik retais atvejais: per besnieges žiemas su speigais, kai dirvos temperatūra sėjimo gylyje siekia –15º C.

Kodėl žieminiai česnakai kartais sudygsta per anksti?  

Žieminių česnakų sudygimas rudenį, prieš prasidedant šalčiams, paaiškinamas ilgai besitęsiančiais šiltais rudeniniais orais. Kad ir kaip mus džiugintų saulė ir teigiama temperatūra už lango spalį, tai kenkia rudenį pasodintiems česnakams.

Idealu, kai česnakai įsišaknijo prieš prasidedant žiemos šalčiams. Tokiomis sąlygomis jie sėkmingai žiemoja, o vėliau, pavasarį, intensyviai auga ir duoda gerą derlių.

Tačiau ilgai trunkanti rudens šiluma kelia problemų česnakų augintojams. Šiluma prisideda prie aktyvaus žieminių česnakų augimo, kurio stengiamės išvengti prieš žiemą. Beje, šiltą rudenį iki šalnų gali išdygti ne tik žieminiai česnakai. Su šia problema susiduria ir kiti svogūniniai augalai.

Kaip išvengti žieminių česnakų sudygimo rudenį

Išanalizuokite savo žieminio česnako neplanuoto sudygimo priežastis, kad padaryti naudingas išvadas sekančiam sezonui. Greičiausia problema slypi tame, kad sodinimo laikas buvo per ankstyvas, o ruduo labai šiltas. Jeigu gamtos ženklai ir ilgalaikės orų prognozės byloja, kad ruduo bus šiltas, tuomet žieminių česnakų nereikėtų sodinti anksčiau nei spalio 15 d. Iki lapkričio vidurio jie spės gerai įsišaknyti, bet nesudygs. Jeigu kaltas neįprastai šiltas ruduo, belieka pasikliauti gamtos malone, snieguota žiema ir žieminių česnakų gyvybingumu.

Kita priežastis - česnakų sodinimas buvo per seklus, nepakankamame gylyje. Būtina į tai atsižvelgti ir kitais metais česnakų skilteles sodinti giliau. Yra viena gudrybė, padedanti išvengti priešlaikinio žieminių česnakų sudygimo. Patyrę daržininkai pataria česnako skilteles sodinti į žemę apie 10-12 cm gylyje. 

Sėjai galima naudoti ir visas česnakų galvutes iš 4-5 didelių skiltelių. Tokias ropeles reikės įgilinti 15 cm. Šios technikos dėka žieminiai česnakai bus apsaugoti nuo bet kokios rudeninių orų anomalijos. Lengvose derlingose dirvose galimas dar gilesnis česnakų sodinimas - 20 cm, tačiau dėl tokio gylio nuimti česnakų derlių bus sudėtingiau.

Kuo kenkia žieminių česnakų prasikalimas rudenį

Žieminiai česnakai sodinami rudenį, prieš žiemą. Tačiau mūsų žiemos nėra stabilios. Kartais jos taip vėluoja, kad česnakai ne tik įsišaknija prieš tikrus šalčius, bet ir sudygsta. Tai yra blogai. Juk prieš laiką sudygę švelnūs daigai gali nukentėti nuo šalčio ir žūti. Dėl to nukenčia pasėlių produktyvumas.

Ką daryti, jeigu žieminiai česnakai sudygo prieš šalčius

Patyrę daržininkai žino, kaip neleisti česnakams išdygti anksčiau laiko. Tam reikia pasistengti iš anksto susipažinti su ilgalaikėmis orų prognozėmis, kad pasirinktumėte optimalų česnakų sodinimo laiką. Žinoma, išlieka nedidelė rizika neatspėti sėjos datos ir prarasti laiką. Taigi neturėtumėte pamiršti apie tradiciškai priimtinas žieminių česnakų sodinimo datas prieš žiemą.

Jeigu vis tiek nepavyko išvengti priešlaikinių daigų problemos, situaciją galima ištaisyti. Tokiais atvejais reikia orientuotis į daigų aukštį. Jei daigai išaugo ne daugiau nei 10 cm, vadinasi, ne viskas prarasta ir derlių galima išsaugoti.

Tereikia pridengti ankstyvus česnakų daigus nuo šalčio. O vietoje žuvusių česnakų, atėjus pavasariui, bus galima sodinti vasarinius česnakus, užpildant jais susidariusias tuščias ertmes. 

Norint apsaugoti sudygusius česnakus nuo šalčio, juos verta užmulčiuoti natūraliomis medžiagomis: šienu, šiaudais, medžių lapais, eglišakiais. Tinka ir augalų liekanos iš gėlyno. Iš džiovintų skintų gėlių taip pat gaunasi puikus mulčias. Svarbu, kad česnako daigus dengiantis šildantis sluoksnis būtų pakankamai storas – bent 15 cm.

Didesniam patikimumui verta padengti sudygusius česnakus agroplėvele, kartono lakštais. Šios medžiagos yra papildoma žieminių česnakų apsauga nuo stingdančio vėjo, kuri taip pat neleidžia lengvam mulčiui išsisklaidyti.

Kai darže pasirodys pirmasis sniegas, juo papildomai apšiltinkite žieminių česnakų daigus. Sniego sluoksnį dėkite ant mulčio arba plėvelės, sudarant aukštą sniego pusnį, po kuria daigai nesušals. Laikoma, kad kiekvienas sniego dangos centimetras pakelia temperatūrą dirvos paviršiuje 1 laipsniu C. Galite pasirūpinti sniego sulaikymu. Tam dėkite šakas ant česnakų sniego dangos. Šakos neleis vėjui nupūsti sniegą.