Daugelis jaunų žmonių, baigę mokslus, stengiasi ištrūkti iš gimtojo kaimo į didmiesčius ar užsienį, tačiau yra ir tokių, kurie sugrįžta į tėviškę ir imasi vieno seniausių ir sunkiausių amatų – ūkininkavimo. Vienas iš tokių pavyzdžių – Gabrielė Tverkutė iš Raseinių rajono, Bliūdžių kaimo.

Parašė projektą ir gavo paramą 

„Mano tėveliai ūkininkai, todėl ir aš nutariau pasekti jų pėdomis, nes jaunų, perspektyvių ūkininkų šalyje labai trūksta. Kadangi viskam turi būti pradžia, šiemet aš, kaip jaunoji ūkininkė, parašiau projektą paramai gauti – nutariau auginti kopūstus. Pagal projektą gavau 15 000 eurų paramos ir pasodinome 12 arų kopūstų daigų. Tokiame plote užauginau apie toną kopūstų – tokio kiekio produkcijos pakako projekto sąlygoms įvykdyti“, - pasakojo G. Tverkutė.

Pasak merginos, šiemet buvo lietingas pavasaris, todėl kopūstus auginti tikrai nebuvo lengva: „Pavasaris buvo ne itin palankus. Kopūstai sunkiai augo, vėliau numirko, nes iškrito daug lietaus. Po gausaus lietaus prasidėjo vasaros sausra, žemė sukietėjo. Kadangi daržoves ravėjome rankiniu būdu, o žemė buvo suplakta lietaus, ravėjimas taip pat buvo labai sunkus“.

Tokių pat sunkumų su kopūstais patyrė ir kiti šalies ūkininkai. Kopūstų derlius šiemet nėra didelis, nes daržovės tai džiūvo, tai mirko. Nors šių daržovių derlius ne visur prastas, tačiau vėluoja.

Moliūgų derlius nestebino

Kadangi mergina ūkininkauja kartu su tėvais, ūkyje dar buvo auginami moliūgai, bulvės. „Moliūgų derlius šiemet taip pat nestebino – didžioji dalis daržovių supuvo. Tikriausiai pas daugelį su moliūgais tokia pat situacija. Moliūgus sėjome antrą kartą, tikėdamiesi, kad bent kiek derliaus sulauksime, tačiau jau buvo per vėlu moliūgų sėjimui - jie sukrovė daug žiedų, bet vaisių neužaugino. Iš 13 arų moliūgų tikriausiai nuskynėme apie13 mažų moliūgėlių“, - nelinksmai šyptelėjo Gabrielė.

Planuose – ūkio plėtra

Paklausta apie ateities planus, G. Tverkutė atsakė, kad apie tai dar rimtai nemąstė: „Dėl kitų metų dar nežinome. Ūkyje kooperuojamės kartu su tėveliais, todėl dar nesame nusprendę, ką auginsime. Turiu tikslą plėtoti ūkininkavimo veiklą, bet, žinoma, viskas dar tik ateityje ir tiksliai nežinau, ką atneš kitų metų vėjai“.

Pasak jaunosios ūkininkės, visą šiuometinį kopūstų derlių jau baigia išparduoti – didesnį kiekį kopūstų gabena pirkėjams į Raseinius, į Kauną. 

Belieka tikėtis, kad pirmieji ūkininkavimo sunkumai neužgesins jaunos merginos ryžto sukurti perspektyvų ūkį.

Kokie kopūstai tinka rauginimui 

Kadangi lietuviai neįsivaizduoja rudens gėrybių rūsio be statinaitės raugintų kopūstų, keletas patarimų, kokius kopūstus rinktis rauginimui:

- Kopūstų galvos turi būti tankios, baltos pjūvyje ir su mažu koteliu. Nereikia bijoti įtrūkusių galvų – tai brandos požymis.

- Rauginimui geriausiai tinka vėlyvieji kopūstai, nes jų galvos būna gana kietos.

- Kopūstų galvas geriau skinti po pirmųjų šalnų – nuo šalnos jos labiau cukruotos.

- Raugintus kopūstus geriausia ruošti iš ką tik nuskintų kopūstų. Tai turėtų užtrukti 24–48 valandas po derliaus nuėmimo. Viskas dėl pieno rūgšties bakterijų. Jie gyvena kopūstų lapų paviršiuje ir ilgai laikant miršta. Šios bakterijos turi įtakos fermentacijos kokybei.