Augalai jiems būtiną azotą jau gali pasiimti ir iš oro

Rytis Kuprys ir Šarūnas Sadauskas. Rytis Kuprys ir Šarūnas Sadauskas.

Kad augalas būtų stiprus ir sveikas, jam yra būtinos maistinės medžiagos. Viena iš jų – azotas. Augalas jį pasiima iš dirvos, tačiau nuo šio sezono Lietuvoje atsirado ir naujas būdas, kaip papildyti augalo mitybą šia itin svarbia medžiaga.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė šį sezoną pristatė unikalią naujieną rinkoje – biostimuliatorių „Blue N“, kuris padeda augalams įsisavinti azotą ne iš dirvos, o iš oro. Pasak įmonės „Agrokoncernas“ produktų vadovo Arūno Sapitavičiaus, šiuo preparatu rekomenduojama kartą per sezoną purkšti jau augančius augalus, kurie vykdo fotosintezę, nes į augalą patekusios azotą fiksuojančios bakterijos veikia visą jo augimo laikotarpį.

Tarp šio produkto naudų – mažesnis reikalingas trąšų kiekis, jokios neigiamos įtakos dirvožemiui, lengvesnis ir našesnis ūkininkų darbas. Biostimuliatorius „Blue N“ tinka visiems augalams, jį galima naudoti ir ekologiniuose ūkiuose. Augalus juo rekomenduodama purkšti pavasarį arba rudenį.

Produktas iš gamtos

Įmonės „Agrokoncernas“ Inovacijų ir tyrimo centro „AgroITC“ agronomas, nepriklausomas konsultantas Šarūnas Sadauskas pastebi, kad bakterijos žemės ūkyje – nieko naujo, tačiau tokio tipo produkto, kuriame pasitelktos endofitinės bakterijos, iki šiol nebuvo.

„Mums tai yra nauja, bet visa tai gamtoje egzistuoja jau milijonus metų. Džiugu, kad šias bakterijas sugebėta prisijaukinti, kad galėtume naudoti pramonėje. Bus galima atgaivinti tradicinius ūkius, juose palaikyti tinkamą bakterijų balansą. Ir tam nereikia jokių papildomų lydinčių augalų, ekologinių sistemų, užtenka nupurkšti „BlueN“ biostimuliantu“, – įžvalgomis dalijasi Š. Sadauskas.

„BlueN“ sudėtyje esančios bakterijos yra natūralios kilmės, randamos gamtoje. Nupurškus augalus šiuo preparatu, mikroorganizmai jį kolonizuoja. Taip biostimuliatorius išplinta visuose audiniuose ir gali lengvai judėti net ir į naujai išaugusias augalų dalis. Įdomu tai, kad kol kas šiam produktui nėra jokios alternatyvos.

Puikūs Lietuvoje atliktų bandymų rezultatai

„Agrokoncerno“ įmonių grupė visus klientams parduodamus produktus išbando ir savo laukuose. „Ateities ūkyje“ 2022 metų rudenį buvo atliktas bandymas su žieminiais rapsais, kurio rezultatai – ypač pozityvūs. Pasak A. Sapitavičiaus, natrio, kaip elemento, atsakingo, už augalų biologinio derlingumo didinimą, įsisavinamumo rodikliai buvo išties stulbinantys.

Antžeminė žieminių rapsų augalų dalis įsisavino 80,17 proc. o šaknys – net 108,60 proc. daugiau natrio lyginant su augalais, kurių priežiūroje nebuvo naudotas „BlueN“.

„Esame tikri, kad šie rezultatai džiugins ne tik mus, kaip unikalaus produkto tiekėjus, tačiau bus reikšmingai svarbūs ir šalies augintojams, siekiantiems racionaliais bei tvariais sprendimais pasiekti norimų rezultatų augalininkystėje. Bandymai parodė, kad žieminių rapsų šaknys pasisavino 44,34 proc., o augalų antžeminė dalis – 8,51 proc. daugiau azoto lyginant su augalais, kurie nebuvo purkšti „BlueN“, – apžvelgia ekspertas.  

Taip pat svarbūs ir kalio bei natrio įsisavinimo rodikliai. Kaliu antžeminė augalų dalis praturtėjo 1,78 proc., o šaknys – net 15,59 proc. Atliekant tyrimus buvo fiksuoti ir kitų augalams svarbių elementų, tokių kaip siera, cinkas, boras, manganas ir kitų pozityvūs įsisavinamumo pokyčiai.

A. Sapitavičius atkreipia dėmesį, kad preparatas „BlueN“ nekeičia dirvožemio savybių, nes veikia tik antžeminę augalo dalį.

„BlueN“ preparatas fiksuoja azotą tol, kol augalas turi žalios dalies ir vykdo fotosintezę. Augalui parudavus biostimuliantas nustoja veikti, bakterijos žūva, nedarydamos jokios įtakos dirvožemiui ar ekosistemoms. Todėl „Blue N“ yra visiškai saugus gamtai.

Padeda taupyti trąšas

Š. Sadauskas pasakoja, kad tradiciniame žemės ūkyje dirva tręšiama azotinėmis, nitratinėmis trąšomis tam, kad būtų skatinama dirvožemio oksidacija. Šio proceso metu atsiranda bakterijų disbalansas, pradeda aktyviai daugintis patogeniniai mikroorganizmai.  

Kai dirvožemis yra įdirbamas, patręšiamas nitratine forma, atsiranda žymus disbalansas, todėl naudojant „BlueN“ preparatą galima užtikrinti pakankamą reikalingų bakterijų kiekį, kuris būtinas sveikame dirvožemyje.

Produktų grupės vadovas A.Sapitavičius atkreipia dėmesį, kad naudojant „BlueN“ preparatą nerekomenduojama visiškai atsisakyti trąšų. Norint geriausio rezultato, efektyviausia produktą naudoti su mineralinėmis ar organinėmis trąšomis. Ši bakterija pagerina azoto pasisavinimą, užtikrina kitų maisto medžiagų geresnį pasisavinimą, kad išliktų balansas.

Prieš kelis metus kompanijoje „Simborg“ buvo darytas tyrimas, kuris atskleidė, kad naudojant šį produktą galima žymiai sumažinti naudojamų trąšų kiekį.

„Sumažinus azoto normą 25 procentais, iki efektyvios kolonijos bakterijos pasidaugino per 4 savaites. Ten, kur buvo atiduota pilna azoto norma, ši riba pasiekta per 6 savaites. Galima teigti, kad jeigu augalui trūks azoto arba mes jo atiduosime mažiau, bakterijos greičiau pasieks ribą ir padarys daugiau naudos“, – tyrimų užsienyje rezultatais dalijasi A. Sapitavičius.

Preparatas pasiteisino ir kitose šalyse

„Corteva Agriscience“ Lietuvos regiono pardavimų atstovas Rytis Kuprys pasakoja, kad pernai Vokietijoje buvo parduoti labai dideli „BlueN“ biostimuliatoriaus kiekiai.

„Iš Vokietijos turime daug džiuginančių rezultatų, produktas išbandytas įvairiomis sąlygomis, skirtingoms kultūroms. „BlueN“ esančios metilo bakterijos išskirtinė savybė – naujų augalo dalių kolonizavimas. Visą tą laiką augalas kvėpuoja, aktyviai augdamas išskiria metilą ir bakterija dauginasi. Daugindamasi bakterija dirba savo darbą – fiksuoja azotą iš oro“, – pasakoja R. Kuprys.

Ekspertas prognozuoja, kad laukia labai įdomūs laikai ir džiaugiasi, kad Lietuvos ūkininkai ypač aktyviai seka naujienas ir išbando pažangius produktus savo ūkiuose.

„Lietuvoje esame pirmieji, įvežę ir paleidę į rinką šį unikalų produktą. Prieš tai atlikome daugybę bandymų keturiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Buvo atlikti bandymai su pagrindinėmis Lietuvoje auginamomis kultūromis: žieminiais rapsais, žieminiais kviečiais, kukurūzais, avižomis. Atlikus tyrimus su žieminiais kviečiais gautas vidutiniškai apie 200 kg didesnis derlius“, – pasakoja „Corteva Agriscience“ Lietuvos regiono pardavimų atstovas.

Video