Esant karštiems orams, augintojai bei vežėjai turėtų saugoti gyvūnus nuo perkaitimo ar saulės smūgio. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad pastebėjus nebūdingų gyvūnų elgsenos pakitimų – dažną paviršinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius judesius, sutrikusią koordinaciją, visų pirma reikia apsaugoti gyvūnus nuo tiesioginių saulės spindulių – atvėsinti, apipilti vandeniu, nuvesti į pavėsį.

Karščių metu gyvūnus intensyviai puola kraujasiurbiai vabzdžiai. Yra pasitaikę atvejų, kai vabzdžių antpuoliai baigėsi gyvulių ar galvijų kritimu. Todėl augintojai turėtų pasirūpinti apsaugos priemonėmis, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.

„Karštis – išbandymas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Tokiu oru padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis, pakinta kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos, todėl per karščius reikia papildomai skirti dėmesio savo ūkiniams gyvūnams ar augintiniams“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Pasak veterinarijos gydytojo, tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę nuolatos gauti vandens. Reikėtų pasirūpinti, kad karščiausiu dienos metu ganomi gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje. Tam puikiai gelbsti medžių paunksnės, pavėsinės, stoginės ar kt. Be to, per patį vidurdienį ūkinius gyvūnus galima parginti į tvartus ar aplaistyti vandeniu. Kiaulių ir paukščių laikymo patalpose turi veikti pakankamai efektyvios ventiliacijos sistemos bei apie jų gedimus perspėjančios signalizacijos sistemos.

VMVT specialistas primena, kad karščių metu vežėjai ir gyvūnų palydovai turėtų atkreipti dėmesį į transporto priemonių būklę, užtikrinti, kad jose veiktų girdymo, vėdinimo bei signalizavimo sistemų įrenginiai, vežimo metu būtų suteikiamas didesnis plotas gyvūnams, ypač ilgų kelionių metu. Turi būti pakankamas kiekis pakratų, pašarų, daugiau vandens atsargų. Nereikėtų planuoti ilgų kelionių per karščius, jeigu tai neišvengiama – stengtis vežti vėsesniu paros metu (pvz., naktimis). Trumpais atstumais gyvulius vežti į skerdyklas reikėtų anksti ryte ar vėliau vakare. Transporto priemonėse turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos ir duomenų registravimo įrenginiai, funkcionuoti signalizacijos sistema, įsijungianti ir pranešanti vairuotojui, kai transporto priemonėje temperatūra pasiekia aukščiausią ar žemiausią ribą.

Apsaugokite ir savo augintinius

Didelė kaitra, drėgmė ar ypač tvankūs orai pavojingi ir naminiams gyvūnams. Įsivyravus karštiems orams, augintinius reikėtų stengtis laikyti namuose, leisti jiems gulėti kuo vėsesnėje vietoje, galima apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą.  Specialistai teigia, kad sunkiau karštį pakelia vyresni, sergantys, nutukę, trumpasnukiai, tamsaus kailio gyvūnai.

Karštuoju metu laiku gyvūnai skysčių suvartoja daugiau, todėl svarbu, kad vanduo būtų ne tik šviežias, bet ir švarus, vėsus, todėl turėtų būti laikomas pavėsyje.

Neapdairiai elgiasi tie šunų savininkai, kurie išeina mieste per patį karštį su savo augintiniu pasivaikščioti per įkaitusį asfaltą, kuris nuo kaitros net suminkštėja. Tokiu asfaltuotu paviršiumi ypač pavojinga vedžioti mažus šunelius, kurių snukutis nedaug tenutolęs nuo įkaitusio kaip orkaitė asfalto.

Lauke esant didelei temperatūrai, jokiu būdu negalima augintinių palikti įkaitusioje transporto priemonėje, nes tai labai pavojinga jų gyvybei.