VMVT šiemet iš pažeidėjų konfiskavo 95 gyvūnus
Gyvūnų gerovės pažeidimai retai atsiranda staiga. Dažniausiai tai ilgainiui besiformuojančios istorijos, kai gyvūnai negauna tinkamos priežiūros, o jų laikymo sąlygos blogėja. Vien per pirmuosius penkis 2026 metų mėnesius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl gyvūnų gerovės pažeidimų iš 19 asmenų konfiskavo 95 gyvūnus – tiek ūkinius, tiek augintinius. Tik per gegužės mėnesį, įsigaliojus administraciniams nutarimams, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais iš 6 asmenų konfiskuoti 43 gyvūnai, iš kurių – du ūkiniai. Specialistų teigimu, daugelio tokių situacijų būtų galima išvengti, jei problemos būtų pastebimos ir sprendžiamos anksčiau.
Dalis pažeidimų susiję su sąmoningu pareigų nepaisymu. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai dėl amžiaus, silpnėjančios sveikatos ar pasikeitusių gyvenimo aplinkybių žmogui tampa vis sunkiau tinkamai pasirūpinti laikomais gyvūnais. Tokiose situacijose pirmiausia nukenčia tie, kurie visiškai priklauso nuo žmogaus – jo paties laikomi gyvūnai.
„Matome, kad visuomenė tampa vis jautresnė gyvūnų gerovei ir mažiau pakanti gyvūnų nepriežiūrai. Žmonės dažniau praneša apie galimus pažeidimus, todėl galime greičiau reaguoti ir užkirsti kelią dar didesnei gyvūnų kančiai. Neretai atvykę į patikrinimus matome, kad problemos prasidėjo gerokai anksčiau, nei apie jas buvo pranešta. Kiekvieną kartą vykdami į patikrinimą nežinome, kokią situaciją rasime, tačiau mūsų tikslas visuomet išlieka tas pats – padėti gyvūnams. Vis dėlto svarbu suprasti, kad prie kiekvieno gyvūnų laikytojo inspektoriaus nepastatysi, ir tokio tikslo nėra. Gyvūnų gerovė pirmiausia prasideda nuo žmogaus atsakomybės už tuos, kuriuos jis augina ir laiko“, – sako VMVT Priežiūros departamento patarėja Diana Daina Šutovienė.
Pasak jos, gyvūnų laikymas yra ilgalaikė atsakomybė ir kasdienis įsipareigojimas.
„Kaip rūpinamės savo šeimos nariais, taip turime rūpintis ir savo gyvūnais – užtikrinti jiems tinkamą priežiūrą, visavertį šėrimą, girdymą bei veterinarinę pagalbą, kai to prireikia. Institucijos gali padėti, vykdyti kontrolę, reaguoti į pranešimus, tačiau negalime kasdien priimti sprendimų už gyvūnų laikytojus. Kai žmogus supranta, kad dėl sveikatos, amžiaus ar kitų priežasčių nebegali užtikrinti tinkamos gyvūnų priežiūros, svarbiausia nedelsti ir nelaukti, kol situacija taps kritinė. Pagalbos reikia ieškoti kuo anksčiau“, – teigia D. Šutovienė.
Svarbų vaidmenį tokiose situacijose gali atlikti ir aplinkiniai žmonės. Artimieji, draugai, kaimynai, vietos bendruomenės ar seniūnaičiai, seniūnai dažnai pirmieji pastebi, kad žmogui darosi per sunku tinkamai pasirūpinti laikomais gyvūnais. Kai kuriose savivaldybėse jau matyti daugiau iniciatyvos, tačiau praktikoje dar pasigendama didesnio savivaldybių ir vietos bendruomenių aktyvumo bei neatidėliojamo reagavimo į pastebėtas problemas.
Vienas naujausių pavyzdžių, atskleidžiančių, kuo gali baigtis ilgą laiką nesprendžiamos problemos, nustatytas Kelmės rajone. Gegužės pabaigoje VMVT inspektoriai, gavę informacijos iš savivaldybės ir bendradarbiaudami su Liolių seniūnijos specialistais, atliko patikrinimą galvijų ūkyje.
„Patikrinimo metu fiksavome labai prastas, gyvūnų sveikatai ir gyvybei pavojingas laikymo sąlygas. Dalis gyvūnų nebuvo gavę reikiamos veterinarinės priežiūros. Galvijai buvo laikomi nešvariuose tvartuose, ant susikaupusio mėšlo, be sausų guoliaviečių ir tinkamai įrengtų ėdžių. Pašaras buvo užterštas, nes metamas tiesiai ant mėšlo. Viename tvarte dalis gyvulių buvo pririšti už ragų taip stipriai, kad negalėjo normaliai pakelti galvos, kai kuriems nustatytos atviros, kraujuojančios žaizdos. Taip pat buvo išsekusių ir sužalotų gyvulių, jiems trūko vandens. Daugelio gyvulių kailis buvo nešvarus, vietomis išplikęs, tikėtina, dėl ilgalaikio buvimo purve. Be to, rasta ir užkastų galvijų gaišenų, dėl to pradėtas atskiras tyrimas“, – atvejį komentuoja VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Kazlauskienė.
Įvertinus nustatytus pažeidimus ir gyvūnų būklę, priimtas sprendimas paimti visus ūkyje laikytus galvijus – iš viso 20. Gyvūnų laikytojui gresia administracinė atsakomybė pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 346 ir 343 straipsnius.
VMVT primena, kad reikšminga dalis pažeidimų nustatoma būtent gavus gyventojų pranešimus. Apie pastebėtus ar įtariamus gyvūnų sveikatos ir gerovės pažeidimus galima informuoti VMVT tel. 1879 arba +370 5 242 0108, taip pat internetu, užpildant pranešimo formą.
Teikiant pranešimą svarbu nurodyti tikslią vietą, laiką bei aplinkybes ir nurodyti kontaktinius duomenis, kad inspektoriai prireikus galėtų kreiptis dėl papildomos informacijos ir pradėti tyrimą.
