50 hektarų žemės praradimas per dieną, daro spaudimą Vokietijos ūkininkams

Kiekvieną dieną apie 70 futbolo aikščių ploto prarandama gyvenamųjų namų statybai, kelių, geležinkelio linijų ir kitų infrastruktūros projektų įgyvendinimui, rašoma Vokietijos spaudoje. Didelė dalis šio ploto priklauso žemės ūkiui ir yra negrįžtamai prarandama gamybai.

Nuo 2021 iki 2024 m. Vokietijoje kasdien buvo prarandama apie 50 hektarų žemės gyvenamųjų namų statybai ir transportui. Tai atitinka maždaug 70 futbolo aikščių plotą. Tai rodo naujausi Vokietijos federalinės statistikos tarnybos (Destatis) duomenys. 

Didžioji dalis žemės, kuri bus panaudota pramonei, komercijai, gyvenamųjų namų statybai ir transportui, yra žemės ūkio ir miškininkystės paskirties.

Tvarumo strategija nustato tikslus

Palyginus nuostolių skaičius per ilgesnį laikotarpį, matyti, kad padėtis gerėja: nuo 2020 iki 2023 m. prarasta apie 51 hektaras. Prieš dešimt metų, nuo 2011 iki 2013 m., prarasta 73 hektarai. 

Pagal Vokietijos tvarumo strategiją iki 2030 m. žemės naudojimas turi būti sumažintas iki 30 hektarų per dieną, o iki 2050 m. turi būti įdiegta žemės naudojimo ciklo ekonomika. T

Žvilgsnis į nuo 1997 m. vedamą laiko eilutę rodo, kad iš tiesų metinis žemės naudojimas mažėja. Tai galima paaiškinti, be kita ko, tuo, kad gyvenamojo ploto poreikis, ypač didmiesčiuose, vis labiau aktualus. Augimo regionuose spaudimas žemės ūkio paskirties žemei vis dėlto išlieka didelis.

Žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos Vokietijoje svyruoja nuo beveik 15 000 eurų už hektarą iki net 97 700 eurų už hektarą. Skaitykite, kur žemės ūkio paskirties žemė yra pigiausia, o kur – brangiausia.

Ką žemės naudojimas reiškia ūkininkams

Kaip praėjusiais metais pranešė Federalinė aplinkos agentūra, apie 45 procentai vietos gyvenamųjų ir transporto plotų yra užsandarinti, iškloti plytelėmis, asfaltuoti arba betonuoti. Šiuose plotuose prarandamos natūralios dirvožemio funkcijos, pvz., vandens pralaidumas ar dirvožemio derlingumas.

Tačiau žemė yra ribotas išteklius – jos naudojimas turi didelių neigiamų pasekmių aplinkai: prarandamos gamtos teritorijos, užkertamas kelias potvynių ar stiprių liūčių prevencijai. Be to, prarandami vertingi ariami, ganykliniai ir miško plotai. Todėl žemės ūkio praktikoje žemės ploto praradimo tendencijos yra labai svarbios, net jei kasdienis žemės ploto naudojimas statistiškai mažėja: kiekvienas plotas, kuris buvo papildomai pašalintas iš žemės ūkio paskirties, ilgam laikui prarandamas gamybai. 

Tačiau infrastruktūros projektai (nuotekų valymo įrenginiai, oro uostai, geležinkelio linijų plėtra) ir energetikos pertvarkos projektai konkuruoja su žemės ūkiu. Todėl bus labai svarbu, ar pavyks nuosekliai ir visapusiškai įgyvendinti tvarumo strategijos politinius tikslus ir apsaugoti plotus nuo užsandarinimo, ar metinis plotų praradimas išliks nuolatinis iššūkis ūkininkams.