Milijonas hektarų vienose rankose: kaip tampama didžiausiu žemės savininku JAV
JAV milijardierius Stanas Kroenke per pastaruosius metus tapo didžiausiu privačiu žemės savininku šalyje, neseniai įsigijęs daugiau kaip 400 tūkst. hektarų žemės, o bendras jo valdomas plotas jau viršijo 1,09 mln. ha. Tai prilygsta maždaug trečdaliui žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, kuri sudaro apie 3,5 mln. ha.
Didžiausias S. Kroenke sandoris įvyko Naujojoje Meksikoje, kur buvo nupirkta apie 380 tūkst. hektarų rančų ir ganyklų. Šis sandoris laikomas vienu didžiausių žemės pirkimų JAV per daugiau nei pastaruosius 10 metų.
Kroenke valdomos žemės išsidėsčiusios keliose valstijose – nuo Vajomingo, Montanos ir Kolorado iki Teksaso bei Naujosios Meksikos. Didžioji dalis šių plotų naudojama galvijų auginimui, tačiau dalis teritorijų turi ir strateginę reikšmę dėl vandens išteklių.
S. Kroenke žinomas kaip sporto imperijos savininkas, kuriam priklauso Londono „Arsenal“, NFL klubas „Los Angeles Rams“, NBA komanda „Denver Nuggets“, NHL „Colorado Avalanche“ bei MLS „Colorado Rapids“. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, jo turtas viršija 12 mlrd. JAV dolerių, o žemės pirkimas laikomas viena stabiliausių ir ilgalaikių investicijų formų.
Ekspertai pabrėžia, kad žemė JAV pastaraisiais metais sparčiai brangsta. Vien per 2020–2024 m. laikotarpį vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina kai kuriose valstijose išaugo 30–50 procentų. Dėl to dideli investuotojai vis aktyviau perka didelius plotus, siekdami apsisaugoti nuo infliacijos ir kapitalo nuvertėjimo.
Pavyzdžiui, Billas Gatesas per investicinę bendrovę valdo apie 242 tūkst. akrų žemės (apie 98 000 ha), tačiau tai vis tiek keturis kartus mažiau nei S. Kroenke turimi plotai.
Žemės koncentracija kelia vis daugiau diskusijų JAV visuomenėje. Smulkūs ir vidutiniai ūkininkai dažnai nebegali konkuruoti su milijardierių kapitalu, o dideli sandoriai daro tiesioginę įtaką žemės kainoms ir nuomos rinkai. Kai kuriuose regionuose žemės nuomos kainos per penkerius metus padidėjo daugiau nei 40 procentų, o tai apsunkina jaunų ūkininkų galimybes pradėti veiklą.
Vis dėlto didieji žemės savininkai argumentuoja, kad tokios investicijos leidžia efektyviau valdyti gamtos išteklius, modernizuoti ūkius ir užtikrinti ilgalaikį žemės išsaugojimą. S. Kroenke valdomose teritorijose dalis plotų paliekama natūraliai gamtai, vystomi laukinės faunos apsaugos projektai, o kai kurios rančos veikia kaip riboto intensyvumo ūkiai.
Faktas, kad vienas žmogus valdo daugiau nei milijoną hektarų žemės, aiškiai parodo besikeičiančią žemės reikšmę XXI amžiuje. Tai jau ne tik žemės ūkio gamybos priemonė, bet ir finansinis, geopolitinis bei strateginis turtas.