Kai bulvės dalijamos nemokamai: Vokietijos perteklius grasina Lietuvos augintojams

Pernai Vokietijos bulvių rinkoje užfiksuotas didžiulis derliaus perteklius, kurį rinkos dalyviai ir žiniasklaida pavadino „Kartoffel-Flut“ (bulvių potvynis). Vokietijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2025 m. bulvių derlius šalyje siekė apie 13,4 mln. tonų, o tai yra 5,3 % daugiau nei 2024 m. ir maždaug 17 % daugiau, nei ilgametis vidutinis derlius. Kaip skelbiama, tai gausiausias bulvių derlius per pastaruosius 25 metus.

Rekordinį bulvių derlių Vokietijoje sąlygojo palankios meteorologinės sąlygos ir išplėsti bulvių auginimo plotai. Vokietijoje bulvių pasėlių plotas 2025 m. buvo reikšmingai didesnis nei 2024 m. Dalis ūkininkų pasėlių plotus išplėtė tikėdamiesi didesnės paklausos užsienio rinkose. Tačiau vidaus vartojimo rinka ir perdirbimo pajėgumai nepasivijo gamybos augimo – net Europoje bulvių produkcijos perteklius pasiekė tokias apimtis, kad net specialistai kalba apie „potato flood“ reiškinį, kai pasiūla smarkiai viršija paklausą ir tiekimo grandinių pajėgumus.

Dėl šių priežasčių bulvių kainos 2025 m. Europos rinkose patyrė stiprų spaudimą. Pavyzdžiui, perdirbimui skirtų ankstyvųjų bulvių kainos šiaurės vakarų Europoje sezono pradžioje krito nuo maždaug €175–€270/t iki stipriai mažesnių reikšmių vėlesnio sezono metu.

ES vidutinės kainos antrąjį ketvirtį buvo net 29 % mažesnės, nei 2024 m. Tokios tendencijos stipriai paveikė ūkininkų pajamas ir realizacijos galimybes.

Rinkos perteklius virto realia problema, kai dalis produkcijos net nebuvo parduota už savikainą, todėl nemažai jų liko sandėliuose. Būtent tai pastaraisiais mėnesiais išprovokavo ūkininkus bulves tiesiog atiduoti. Berlyno regione pasirodė skelbimų, kviečiančių žmones atvažiuoti ir nemokamai iš sandėlių pasiimti bulves.

Socialinės organizacijos taip pat įsteigė 174 bulvių dalinimo vietas. Iš 4 000 t perteklinių bulvių, kurios liko vieno ūkio sandėliuose, maždaug 22 t buvo skirta maisto bankams, o likusios dalijamos mokyklose, benamių prieglaudose, bažnyčiose ir net zoologijos sode.

Bulvių dalijimas tapo ne tik priemone sumažinti pertekliaus nuostolius, bet ir realia pagalba gyventojams, kuriems per sunku įpirkti maistą. Tačiau dalis Vokietijos ūkininkų kritikavo šį sprendimą, teigdami, jog masinis nemokamas žemės ūkio produkcijos išdalinimas dar labiau sumažino bulvių kainas rinkoje.

Šie reiškiniai Vokietijoje turi tiesioginių pasekmių ir Lietuvos bulvininkystės sektoriui. Europos Sąjungoje bulvių gamyba 2025 m. buvo gausi, o bendras ES narių derlius pagal paskutinius EUPPA duomenis, sudarė apie 50 mln. tonų. Visos šios apimtys reiškia, kad pasiūla ES rinkose yra labai didelė, o tai sukelia tiek kainų spaudimą, tiek didesnį importo spaudimą į mažesnes rinkas, tarp jų ir Lietuvos.

Be to, pačioje Lietuvoje nuo 2025 m. sudarytos itin nepalankios sąlygos bulvininkystės ūkiams veikti rentabiliau. Pavyzdžiui, Nacionalinės  kokybės produkto (NKP) sistemoje dirbantys bulvių augintojai, įpareigoti pirkti 30 proc. sertifikuotos sėklos, o tai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį augintojams, kurie linkę geriau dirbti įprastų bulvių rinkoje, nei dešimtimis tūkstančių eurų dar labiau apsunkinti savo situaciją. Lietuvos bulvininkystės sektorius paprastai orientuojasi į vidaus rinką bei eksportą į kaimynines ES šalis.

Galutinis neigiamas poveikis Lietuvos bulvininkystei šiuo atveju yra dvigubas – mažėjanti bulvių supirkimo kaina mažina žemdirbių pajamas, o ES rinkos pasiūlos perteklius mažina konkurencinį pranašumą ir Lietuvos vidaus rinkoje. Tokios sąlygos didina netikrumą dėl investicijų į bulvių sektorių, mažina sandėliavimo pelningumą ir verčia ūkininkus apsispręsti dėl ateities – toliau auginti bulves, keisti kryptį arba tiesiog pasitraukti iš ūkininkavimo.