Prancūzijoje populiarėja arbatos auginimo kultūra. Pastaraisiais metais keli inovatyvūs prancūzų ūkininkai ėmėsi arbatos auginimo verslo.

Prancūzijoje kasmet pagaminama 1500 tonų arbatos. Kas būtų pagalvojęs, kad ši kultūra, kilusi iš Himalajų slėnių ir plačiai auginama Azijos šalyse, Indijoje, Šri Lankoje, Afrikos šalyse, tokiose kaip Kenija, gali prisitaikyti prie Prancūzijos platumų?

Arbatmedis pradeda duoti derlių tik po 3-5 metų. Be to reikalingos didelės investicijos – maždaug 50 tūkst. eurų vienam hektarui. Prieš sodinant arbatmedžius svarbu įsitikinti, kad įsigyta veislė gerai prisitaiko prie dirvožemio ir klimato. Nors arbatmedis yra atsparus krūmas, jis ne visada prisitaiko prie dirvožemio ar klimatinių sąlygų: jam reikia temperatūros nuo + 10 iki + 30°C, saulės, 70–90 proc. oro drėgmės ir pakankamai vėsių naktų. Arbatmedis nemėgsta kalkių, todėl auginamas rūgščiuose dirvožemiuose.

Arbatą prancūzai pradėjo gerti nuo XVII amžiaus ir jos vartojimas pamažu auga. Arbata į Prancūziją atkeliavo valdant Liudvikui XIII, tuo pačiu metu kaip ir kiti prabangūs kolonijiniai gaminiai: šokoladas ir kava. Jos kaina buvo gan aukšta, todėl arbata galėjo mėgautis tik aristokratijai.

2022 m. Prancūzijoje vidutinė arbatos vartojimo norma vienam žmogui per metus – 250 gramų.