Artišokai, kadaise džiuginę Prancūzijos aristokratiją, šiuo metu patiria vartojimo kritimą. Prancūzijoje artišokai auginami dviejuose pagrindiniuose regionuose, tačiau pastaruoju metu susiduria su konkurencija iš kitų šalių.

Žodis „artichokas“ kilęs iš arabų kalbos „ardi chawke“, kas pažodžiui reiškia „žemės erškėtis“. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kotryna Mediči, italų didikė ir Prancūzijos karalienė (1547–1559 m., buvusi Henriko II žmona), prisidėjo prie artišokų vartojimo Prancūzijoje populiarinimo, nes ji buvo šių daržovių mėgėja.

Tačiau šiandien artišokų vartojimas ir jų auginami plotai Prancūzijoje mažėja.

Neseniai atlikta studija parodė, kad artišokus dažniau vartoja 60 metų ir vyresni žmonės – kai kurie teigia, jog būtent ši amžiaus grupė sugeba įvertinti gerą maisto skonį, tuo tarpu jaunimui artišokai atrodo mažiau patrauklūs. Be to, vartojimo poreikiai tarp Europos Sąjungos šalių labai skiriasi: Italijoje vidutinis artišokų vartojimas vienam gyventojui siekia 8 kg per metus, o Prancūzijoje – tik 800 gramų.

Pasaulinė artišokų gamyba siekia 1,6 milijono tonų per metus, o Europos Sąjunga (27 šalys) užaugina 40 proc. šios produkcijos, daugiausiai Viduržemio jūros regiono šalyse. Italija (Apulija, Sicilija, Sardinija) ir Ispanija yra pagrindiniai pasaulio artišokų gamintojai, o Egiptas – pirmaujanti šalis šioje srityje.

Prancūzijoje 2023 metais artišokais buvo užsodinti 4097 hektarai, o gamyba siekė 23 331 toną.

Kasmet Prancūzija vidutiniškai importuoja apie 15 000 tonų artišokų. Dėl intensyvios konkurencijos su užsienio gamintojais, žemdirbių savivaldos organizacijos kviečia vartotojus rinktis vietinius artišokus ir taip prisidėti prie šalies žemės ūkio plėtros.

Artišoko nauda sveikatai

Nors artišokas primena daržovę, iš tiesų jis yra gėlė – daugiametis astrų šeimos augalas, primenantis usnį. Valgomas jis iki žydėjimo. Maistui gali būti naudojami maži jauni pumpurai (jie gali būti valgomi ir neparuošti arba pusiau paruošti), vidutinio didumo (tokie dažniausiai konservuojami su alyvuogių aliejumi arba jūros vandeniu) bei dideli subrendę pumpurai. Šie yra ilgiau verdami ar kepami. Prasiskleidusių artišoko pumpurų, t.y. žydinčių, valgyti negalima.

Artišokas labai naudingas augalas. Jis turi nemažai angliavandenių, vitamino A, C ir B grupės vitaminų, labai nedaug riebalų. Tai gausus geležies šaltinis gerinantis apetitą, labai naudingas kepenims ir inkstams. Artišokai valgomi kaip priemonė nuo aterosklerozės, o žalieji jų pumpurai mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Kaip išsirinkti artišoką

Kokybiškas ir sveikas artišokas turėtų būti nesuvytęs, gražios lygios spalvos, be dėmių, o jo paviršius –padengtas nedideliu pūkeliu. Šviežias artišokas, paėmus į rankas ir kiek jį paspaudus, turėtų girgždėti. Parsinešę artišoką namo, nelaikykite jo šaldytuve ilgiau nei savaitę. Kad jis ilgiau išliktų šviežias, pumpurus galima apipurkšti vandeniu (jokiu būdu neplauti po tekančia vandens srove), įdėti į maišelį, užrišti ir laikyti vėsiai.