Kai kada tarp grūdų pardavėjų ir supirkėjų įsiplieskia ginčai dėl grūdų kokybės vertinimo ir atsiskaitymo už juos, todėl juos tenka spręsti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) ir teisėsaugos institucijoms. Kasmet Augalininkystės tarnybos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija sulaukia vis didesnį arbitražinių tyrimų skaičių (2020 m. gauta apie 50, o 2021 m. apie 80 mėginių), todėl dar kartą primena esminius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas grūdų pardavėjas ir supirkėjas. 

Kas padėtų išvengti ginčų

Kiekvienai grūdų rūšiai yra nustatyti supirkimo ir tiekimo reikalavimų standartai (toliau – supirkimo standartai), kurių sąrašas skelbiamas Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje. Šiuose supirkimo standartuose pateikti grūdų kokybės vertinimo rodikliai, tačiau grūdų pirkimo ir pardavimo sutartyse gali būti nurodytos papildomos sąlygos. Atsiskaitymui naudojami tuose pačiuose Supirkimo standartuose esantys baziniai rodikliai. Paprastai grūdų kokybės klasė nustatoma pagal blogiausio rodiklio vertę, tačiau šalims susitarus, gali būti supirkti ir drėgnesni, daugiau šiukšlinių priemaišų, mažesnę hektolitro masę ar kitokius, nei nurodyta supirkimo standartuose, kokybės rodiklius turintys grūdai.

Vertinant grūdų kokybę nesutarimų tarp grūdų pirkėjo ir pardavėjo padėtų išvengti tokia praktika: grūdų pardavėjas ar jo atstovas (pvz., vairuotojas), atvežęs grūdus į supirkimo įmonę, asmeniškai dalyvautų imant grūdų ėminį. Ėminys iš transporto priemonės turi būti imamas vadovaujantis standarto LST EN ISO 24333 „Grūdai ir jų produktai. Ėminių ėmimas“ arba LST EN ISO 21294 „Aliejingosios sėklos. Rankinis arba automatinis nutrūkstamas mėginių ėmimas“ reikalavimais ir Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarkos aprašu, patvirtintu LR žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 239 bei grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytomis sąlygomis (sutarties tipinės sąlygos).

Ko imtis siekiant aiškumo

Jeigu pirkėjas ir pardavėjas nesutaria dėl superkamų grūdų kokybės įvertinimo, dalyvaujant pardavėjui kartojamas tam tikras tyrimas (-ai) arba imamas naujas ėminys iš tos pačios transporto priemonės. Tokiu atveju gali būti imami ėminiai kiekvienai šaliai po vieną ir vienas – kokybei tirti. Tyrimas atliekamas supirkėjo laboratorijoje.

Jeigu pardavėjas per parą pristato daugiau negu vieną partiją grūdų, sudaromas vienas paros laboratorinis ėminys, paimant iš kiekvienos partijos atitinkamą grūdų kiekį. Jeigu skirtingomis transporto priemonėmis pristatytų grūdų partijų kokybė skiriasi, sudaromi keli paros laboratoriniai ėminiai pagal grūdų kokybę. Kai kurie grūdus superkantys ūkio subjektai kiekvienos transporto priemonės grūdų laboratorinius ėminius laiko sandariose tarose laboratorijų patalpose vieną parą.

Jei grūdų pardavėjui nepriimtini dar kartą atliktų tyrimų rezultatai, jis turi teisę prašyti laboratorijos darbuotojų sudaryti arbitražinį ėminį, jį supakuoti į polietileninį maišelį taip, kad maišelyje liktų kuo mažiau oro, užplombuoti bei apsaugoti nuo išorinių pažeidimų. Arbitražiniam tyrimui siunčiamas mėginys pateikiamas kartu su ėminių ėmimo aktu ar kitu grūdų priėmimo / svėrimo / grąžinimo dokumentu, kuriame pateikiama informacija:

• grūdų pardavėjas (fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas);

• grūdų rūšis;

• siuntos svoris, transporto priemonės (ir priekabos) valstybinis numeris;

• ėminio ėmimo vieta, data;

• ėmimo būdas (automatinis ar rankinis) ir metodas (LST EN ISO 24333:2010 su pataisa LST EN ISO 24333:2010/AC:2010 arba LST EN ISO 21294:2017, LR žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 239);

• laboratorinių mėginių suformavimo data, ėminių skaičius, plombų numeriai;

• dalyvavusių asmenų vardai, pavardės, parašai.

• nesutarimo priežastis – dėl kokio grūdų kokybės rodiklio (-ių) priskirta blogesnei kokybės klasei, nurodant kokybės tyrimo (-ų) metodą (-us).

Pardavėjas ne vėliau kaip per 48 val. nuo ėminių paėmimo (neįskaitant nedarbo dienų) tokį ėminį pateikia Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai, esančiai Vilniuje, Ozo g. 4A (pašto kodas 08200, tel. (8 5) 276 0342). Pristatyti grūdų ėminius į laboratoriją galima asmeniškai arba pasinaudojus pašto, kurjerių paslaugomis arba į artimiausią Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių, kuris mėginį (-ius) perduos tarnybos laboratorijai. Siunčiant grūdų ėminį, būtina pridėti Prašymą atlikti kokybės tyrimus arba užpildyti elektroninį Prašymą atlikti augalininkystės produktų mėginių kokybės tyrimus VATIS sistemoje (jums padės prisijungti VATIS instrukcija), o jei į laboratoriją kreipiamasi pirmą kartą – du Sutarties dėl kokybės tyrimų atlikimo egzempliorius. Primename, kad grūdų kokybės tyrimai yra mokami.

Grūdus superkančių ūkio subjektų priežiūra

Kiekvienais metais Augalininkystės tarnybos darbuotojai atlieka patikrinimus pagal Grūdus superkančių ūkio subjektų patikrinimo planą. Šis planas rengiamas pagal ūkio subjektų veiklos rizikos vertinimą bei ankstesnio patikrinimo datą ir atliktų patikrinimų rezultatus. Metiniai grūdus superkančių ūkio subjektų patikrinimo planai skelbiami Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje. Primename, kad tarnybos specialistai ne tik tikrina, bet ir profesionaliai konsultuoja, stengiasi operatyviai padėti ūkio subjektams: organizuojami mokymai, seminaruose skaitomi pranešimai apie grūdų kokybės nustatymą, informacija skelbiama per visuomenės informavimo priemones.

Grūdus superkančiam ūkio subjektui ir grūdų pardavėjui svarbu teisingai ir kuo greičiau nustatyti kiekvienos grūdų partijos kokybę, todėl pageidaujant supirkėjui Augalininkystės tarnybos darbuotojai tikrina ūkio subjektų laboratorijų veiklą: įvertina turimą normatyvinę ir metodinę dokumentaciją, naudojamą kokybės tyrimų įrangą ir matavimo priemones, stebi, kaip mėginiai imami ir sudaromi, taip pat – atliekamas tyrimas, vertinama darbuotojų kompetencija. Nustačius laboratorijos veiklos atitiktį keliamiems reikalavimams, išduodami atestavimo pažymėjimai.

Grūdus superkančių ūkio subjektų laboratorijų atestavimas atliekamas nuo 2012 m. 2013 m. buvo atestuota 31 laboratorija, o šiuo metu tokių yra 83. Atestuotų laboratorijų sąrašą galima rasti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Laboratorijų veiklos tikrinimas vyksta ne pagal iš anksto paskelbtą planą, o tuomet, kai gaunamas ūkio subjekto prašymas: atestavimo pažymėjimui gauti pirmą kartą arba atestuoti iš naujo pasibaigus pažymėjimo galiojimo terminui, kuris yra 3 metai. Atkreipiame dėmesį, kad laboratorijos atestavimo pažymėjimas gali būti panaikintas, jeigu pakartotinai vertinant atestuotos laboratorijos veiklą randama ryškių neatitikčių, kurios nepašalinamos per nustatytą laikotarpį.

Grūdų kokybės tyrimai

Grūdų kokybei laboratorijoje nustatyti reikia mažiausiai 2 kg ėminio, o tiriant aliejingąsias sėklas (rapsus) – mažiausiai 1 kg ėminio. Tyrimo metu nustatomi pagrindiniai kokybės rodikliai: drėgmės, baltymų, šlapiojo glitimo, krakmolo, aliejaus, ląstelienos, priemaišų kiekiai, kritimo skaičius, sedimentacijos rodiklis, užkrėstumas aruodiniais kenkėjais, jusliniai rodikliai ir hektolitro masė bei kiti kokybės rodikliai. Dažnai nesutarimų kyla dėl fuzariozės pažeistų grūdų kiekio. Grūdus superkančių laboratorijų darbuotojai šį kokybės rodiklį nustato vizualiai – išrenka grūdus, kurie atrodo apdžiūvę, susiraukšlėję ir turi rožinių arba baltų difuzinių lopinėlių neryškiais kontūrais. Šie grūdai paprastai būna užkrėsti  Fusarium, Alternaria, Aspergillus, Penicillium, Cladosporium ir kitais mikroskopiniais grybais, kurie gamina toksiškus, kancerogeninius ir kitomis žalingomis savybėmis pasižyminčius mikotoksinus. Didžiausios leidžiamos mikotoksinų (aflatoksinų, deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksinų) koncentracijos yra nurodytos 2006 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos (EK) reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas. Pagal 2006 m. vasario 23 d. EK reglamentą (EB) Nr. 401/2006, nustatantį ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei, iš mažesnės nei 50 tonų grūdų siuntos turi būti sudarytas nuo 1 iki 10 kg jungtinis grūdų ėminys, o iš didesnės nei 50 tonų – 10 kg ėminys. Tik iš tokio dydžio ėminių Augalininkystės tarnybos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija ginčų atveju atlieka ūkio subjektų arbitražinius mikotoksinų tyrimus imunofermentiniu metodu.

Tyrimai grūdų analizatoriais

Augalininkystės tarnyba administruoja įvairių modelių grūdų analizatorius „Infratec“, sujungtus į bendrą tinklą. Prietaisų sąrašas skelbiamas Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje. Vienas svarbiausių tinklo privalumų – visuose prietaisuose naudojamos tos pačios kalibracinės lygtys, kurios koreguojamos ir keičiamos centralizuotai, todėl skirtingose tyrimo vietose gaunami analogiški rezultatai. Kitas grūdų kokybės vertinimo prietaisu „Infratec“ privalumas – mėginio nereikia sumalti, analizuojami sveiki grūdai, todėl tyrimas, nustatant pagrindinius kokybės rodiklius, trunka apie vieną minutę, o tyrimą atliekančio specialisto įtaka rezultatams maksimaliai sumažėja. Kasmet Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai patikrina ūkio subjektuose eksploatuojamų grūdų analizatorių parodymų teisingumą kontroliniais mėginiais.

Primename, kad analizatorių veikimas pagrįstas infraraudonųjų spindulių spektrometrijos metodu, todėl siekiant gauti patikimus rezultatus, grūdų mėginyje turi būti nusijotos stambios mėginio priemaišos ir atskirtos labai smulkios priemaišos, kad tiriamuose grūduose būtų ne daugiau kaip 1 proc., o rapsuose – ne daugiau kaip 2 proc. šiukšlinių priemaišų.

Tuomet po minutę prietaisu „Infratec“ trukusio tyrimo bus pateikti:

• 4–6 kviečių kokybės rodikliai – drėgmės, baltymų, šlapiojo glitimo, krakmolo kiekiai, sedimentacijos rodiklis, hektolitro masė;

• 3–4 miežių rodikliai – drėgmės, baltymų, krakmolo kiekiai, hektolitro masė;

• 2–3 rapsų rodikliai – drėgmės ir aliejaus (sausoje medžiagoje, ne sausoje medžiagoje) kiekiai.

Tikėtinos paklaidos atliekant tyrimus prietaisu „Infratec“ yra artimos tarptautinių standartinių / pamatinių metodų paklaidoms. Dauguma Lietuvoje galiojančių grūdų kokybės nustatymo standartų yra tarptautiniai ar Europos standartai, kurie gali būti identifikuojami pagal santrumpas: Lietuvos standartas – „LST“, tarptautinis ar Europos standartas – „EN“, „ISO“, nurodant atitinkamą numerį. Informacija apie Lietuvos standartus skelbiama Lietuvos standartizacijos departamento interneto svetainėje.

Lietuvos grūdų analizatorių tinklas prijungtas prie pasaulinio grūdų tinklo, todėl grūdų rinkos dalyviai gali sėkmingai konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir už šalies ribų.