Vakar Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam atnaujintam Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui, kuriame numatytos naujos “dovanos” žemės ūkiui.

“Naujos priemonės padės pasiekti azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslus, kurie mūsų šaliai nustatyti tarptautiniuose ir ES tiesės aktuose”, – teigia Vyriausybė.

Vadovaujantis šiuo planu, jau 2023 metais bus pradėta mažinti lengvatas iškastiniam kurui arba jų išvis atsisakoma.

Daug didesni apribojimai numatomi naudojant neorganines trąšas, taip pat planuojama skatinti ekologinį ūkininkavimą, šiam sektoriui skiriant 77 mln. eurų.

“Oro taršai amoniaku mažinti žemės ūkio sektoriuje numatyta tobulinti su aplinkosauginius reikalavimus subalansuotam organinių ir mineralinių trąšų naudojimui, finansinė parama ūkininkaujantiems ekologiškai, taikantiems palankius aplinkai ūkininkavimo metodus”, – aiškinama Vyriausybės pranešime.

Didžiąją dalį veiksmų šiame plane apims griežtesnė tręšimo, gyvulininkystės ūkių veiklos priežiūra. Tiesa, neaišku, kiek stipriai būtų mažinami amoniako išmetimai gyvulininkystėje ir kiek ūkių tai paveiktų. Vyriausybė veikiausiai baiminasi žemdirbių protestų, kokie šiuo metu vyksta Olandijoje.

Tam tikruose plano prieduose akcentuojama ir Vyriausybės programa, kurioje numatyta, kad 2024 m. 1,5 karto padidės plotai, kuriuose bus taikomos neariminės technologijos. Iki 2024 m. bus siekiama bent 5 proc. sumažinti mineralinių trąšų naudojimą.

Iš esmės, šis planas žemės ūkiui numato daugiau neigiamų pasekmių, o ne teigiamų, skatinančių žemės ūkio vystymąsi.

Per du mėnesius šis planas bus siunčiamas Europos Komisijai ir jeigu ji jam pritars, ūkininkų lauks nauji iššūkiai.