Švedijoje, Stokholme, Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai aptarė, kaip žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai gali prisidėti prie augančios bioekonomikos tikslų.

Neformaliame susitikime ministrai ne tik diskutavo apie galimybes ir iššūkius, susijusius su žaliąja pertvarka, bet ir vietoje susipažino su Švedijoje vykdomais moksliniais tyrimais bei inovacijomis. Šioje šalyje aktyviai siekiama pereiti prie iškastinių išteklių nenaudojančios, žiedinės ekonomikos principais paremtos žemės ūkio gamybos ir akvakultūros. Ministrams buvo pademonstruota skaitmeninėmis technologijomis pagrįsta, pusiau autonominė technika.

ES žemės ūkio ministrai kalbėjo apie būtinybę geriau panaudoti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių potencialą, užtikrinant apsirūpinimą tvariai pagamintu maistu ir energija. Daugelis jų akcentavo, kad vien Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų tokio masto pertvarkai nepakanka, taip pat būtina lanksčiai atsižvelgti į skirtingas regionines ar nacionalines sąlygas. Ūkininkams ir miškininkams ypač svarbūs moksliniai tyrimai, inovacijos, skaitmenizavimas. Norint užtikrinti kartų atsinaujinimą, jie turi matyti savo veiklos perspektyvą.

Susitikime Švedijoje dalyvavusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, tvaresnių, klimatui ir aplinkai draugiškų, bioekonomikos principais paremtų praktikų nauda akivaizdi. Jos ne tik padėtų sumažinti žemės ūkyje išmetamą ŠESD kiekį, bet kartu sumažintų ūkininkų sąnaudas, priklausomybę nuo nestabilių tiekimo grandinių, suteiktų papildomų pajamų, užtikrintų efektyvesnį gamtos išteklių naudojimą.

Tačiau siekiant žaliųjų tikslų būtinas didesnis įvairių ES iniciatyvų nuoseklumas bei suderinamumas,  papildomi finansavimo šaltiniai. Ūkininkams turi būti adekvačiai atlyginama už papildomas pastangas ir išaugusias gamybos sąnaudas dėl žaliųjų tikslų. Ne mažiau svarbi yra žinių sklaida ir keitimasis gerąja patirtimi.