Seimas priėmė vadinamąjį pieno įstatymą
Seimas antradienį priėmė vadinamąjį pieno įstatymą, kuris, tikimasi, užtikrins sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų.
Už Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektą balsavo 89 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Pokyčiai įsigalios nuo 2027 metų kovo.
Kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“ Bronio Ropės teigimu, įstatymo laukia ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai. Jis taip pat pripažino, kad nepavyko kai kurių norų įgyvendinti, pavyzdžiui, įtraukti prekybininkų.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika žadėjo, kad nuo rudens bus svarstymai dėl reikalavimų prekybininkams, kad jie laikytųsi sąžiningos prekybos.
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Tadas Sadauskis teigė, kad įstatymas netobulas, bet reikalingas.
Seimas uždraudė perdirbėjams vienašališkai nutraukti sutartį apie tai nepranešus gamintojui, keisti jo pristatymo dažnumą, būdą, vietą, laiką arba kiekį, kokybę, kitas sąlygas.
Taip pat įstatymas neleis mokėti už tiesiogiai į perdirbimo įmonę pristatomą pieną mažesnę kainą negu už surenkamą tiesiogiai iš ūkio šaldytuvo.
Taip pat nustatyti ribojimai perdirbėjams mokėti gamintojams priemokas ir priedus, kurių dydžiai bendrai būtų didesni kaip 20 proc. pieno pirkimo kainos.
Perdirbėjams neleidžiama taikyti nuoskaitų už perkamą pieną, jeigu jų nebus žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše.
