Įgyvendinant valstybei svarbius projektus, visose miškų grupėse siūloma supaprastinti galimybę įrengti laikinus kelius į statybvietes.
Kadangi tokiais atvejais miško žemės panaudojimas yra reikalingas  tik statybos darbų laikotarpiui, siūloma nereikalauti miško žemės paversti kitomis naudmenomis.

Tai numatančias Miškų įstatymo pataisas įregistravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Pasak jo, laikinas miško paskirties žemės sklypo panaudojimas yra ypatingai svarbus, pvz.  tokių projektų kaip „Rail Baltica“ įgyvendinimui.
Jei Seimas pritartų, Miškų įstatyme būtų numatyta, kad „specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apribojimai miško žemėje gali būti netaikomi įgyvendinant valstybei svarbius projektus“. Įgyvendinant tokius projektus siūloma leisti įrengti laikinuosius privažiavimo į statybvietę kelius, nerengiant miškotvarkos projektų ir nevykdant kitų reikalavimų, išskyrus miško atkūrimą po statybos darbų pabaigos.

„Užbaigus statybos darbus privažiuojamieji keliai būtų demontuojami ir miškas atsodinamas, o žemės sklypo paskirtis nepasikeis ir trečiųjų šalių interesai pažeisti nebus. Priėmus siūlomas nuostatas, bus sudarytos prielaidos skubiai, efektyviausiu būdu tęsti pradėtus statybos darbus“, – sako projektą parengęs K. Starkevičius.

Šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo redakcija nenumato išimčių laikinam miško žemės panaudojimui, miško kirtimui tais atvejais, jeigu dėl vietovės specifikos nėra galimybės kitaip patekti į statybvietę, nei per miško žemę.

Miškų įstatymas, anot K. Starkevičiaus, numato galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis, tačiau laikiniems poreikiams tokia galimybė yra neefektyvi, nes po statybos darbų pabaigos nebelieka poreikio naudoti miško žemės ir miškas toje vietoje gali būti atsodintas. Pasak jo, toks reguliavimas neefektyvus ir laiko atžvilgiu, nes toks žemės naudmenų pokytis turi būti fiksuojamas teritorijų planavimo dokumente, pvz., infrastruktūros vystymo plane, kurio rengimas ar keitimas ilgai užtrunka.

„Tai sudaro esmines kliūtis vykdant valstybei svarbios infrastruktūros statybos darbus, nes dažnai poreikis įsirengti laikinus privažiavimus paaiškėja tik įvertinus vietovės specifines sąlygas ir turimos technikos galimybes prisitaikyti prie šių sąlygų“, – pastebi K. Starkevičius. Jis akcentuoja, kad „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projektas yra svarbus nacionalinio saugumo aspektu, todėl būtina jį  įgyvendinti  laiku.

„Tačiau dėl galiojančio reguliavimo spragų pradėti statybos darbai turėtų būti stabdomi neproporcingai ilgam laikotarpiui, kol būtų parengtas teritorijų planavimo dokumento keitimas, tokiu būdu rizikuojant prarasti atitinkamo laikotarpio paramos fondų lėšas“, – sako įstatymo pataisų autorius.
Siūloma, kad Miškų įstatymo pataisos įsigaliotų jau nuo kitų metų.

Kaip ELTA jau skelbė, tęsiant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ darbus Kauno geležinkelio mazge ir atkarpoje Jiesia (Kaunas) – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena, pradedami skelbti pirkimai infrastruktūros statinių projektavimui šiuose ruožuose, praneša „Lietuvos geležinkeliai“.

Anksčiau pereiti į projektavimo etapą leidžia sklandžiai vykdomos žemės sklypų, reikalingų šiems infrastruktūros objektams, išpirkimo procedūros. Sutartis su paslaugų teikėjais planuojama pasirašyti 2024-ųjų pradžioje.

Konkursus laimėję projektuotojai turės atlikti inžinerinius tyrinėjimus, parengti projektinius pasiūlymus ir statybos bei rekonstrukcijos darbų techninius darbo projektus. Planuojama, kad visų infrastruktūros objektų techniniai darbo projektai bus parengti 2025 metų pradžioje.