Teismui praėjusią savaitę galutinai paskelbus, kad tvirtinant miškotvarkos projektus privaloma atlikti planuojamų miškų kirtimų poveikį esamoms ir būsimoms saugomoms teritorijoms, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad numatoma keisti kirtimus reglamentuojančius teisės aktus.  

Bylą teismuose inicijavęs Viešojo intereso gynimo fondo advokatas sako, kad po teismo sprendimo būtina keisti miškų kirtimo tvarką. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas neatmeta, kad nustačius pažeidimų gali būti panaikinti iki šiol išduoti miškų kirtimo leidimai. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad VMT direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

VMT vadovas Saulius Vasiliauskas BNS sakė manantis, kad reikėtų aiškiau reglamentuoti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, įvertinti tokios veiklos reikšmingumą įvairių plotų miškams.

„Mes galvojame apie Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą aiškesnį, reglamentavimą, poįstatyminius aktus, reikšmingumo vertinimą – ar tai taikoma didelėms valdoms, ar mažoms valdoms. Teismas tuo klausimu nepasisakė aiškiai, tai reikės mums tada susidėlioti, kad būtų aišku visiems: ir dviejų hektarų miško savininkui, ir tūkstančio hektarų“, – kalbėjo S. Vasiliauskas.

Pasak jo, dėl LVAT sprendimo planuojama įvertinti ir pagal dabartinę tvarką išduotus miškų kirtimo leidimus. S. Vasiliauskas neatmetė, kad nustačius pažeidimus šie leidimai gali būti panaikinti.

„Tokios kaip ir prievolės tiesioginės nematome, bet irgi planuojame įvertinti ir priimti sprendimą. Jeigu matysime, kad galimai pažeistas įstatyme nurodytas įvertinimo principas, taip, tada mes galime ir naikinti išduotus leidimus, bet dar tokio atsakymo tvirto neturiu“, – BNS sakė S. Vasiliauskas.

Jo teigimu, tarnyba su Aplinkos ministerija jau pradėjo tartis, ką ir kaip reikėtų keisti. 

„Aptarėme su ministerija, ką reikėtų koreguoti, nes vidiniai teisės aktai neįpareigojo mūsų tiesiogiai taip, kaip teismas išaiškino, tai būtina pasikoreguoti“, – BNS sakė S. Vasiliauskas. 

Pasak S. Gentvilo, Lietuvoje buvo žinoma apie užsienyje vertinamą tokių kirtimų poveikį, tačiau praktika dar nesusiformavo, todėl reikės atnaujinti galiojančius teisės aktus.

„Mes žinojome Estijos praktiką, kad Estijoje reikalavo miškų kirtimams (poveikio – BNS) reikšmingumo vertinimo, tai jau turėjome tą omeny, Lietuvoje praktika nebuvo susiformavusi, tai natūralu, kad atnaujinsime teisės aktus“, – BNS sakė S. Gentvilas.

Tarnybos vadovo įsakymą teismui skundė aplinkosaugos, bendruomenių, miesto želdynų ir kitose viešojo intereso bylose visuomenei atstovaujantis Viešojo intereso gynimo fondas. Jo advokatas Saulius Dambrauskas BNS teigė, kad po LVAT sprendimo teks būtinai keisti miškų kirtimo tvarką.

„Jie dabar privalo visą administracinę praktiką, kuria vadovavosi, kiekvieną kartą privalo įvertinti, ar ūkinė veikla, kuri planuojama – tame tarpe ir miško kirtimai – nepadarys reikšmingo poveikio ten. (...) Ir ne šiaip įvertinti, bet tas įvertinimas turės būti pagrįstas moksliniu pagrindimu“, – BNS sakė S. Dambrauskas.

„Yra saugoma teritorija „Natura 2000“ ir jos artima aplinka dėl to, kad ten yra kokia nors vertybė, pavyzdžiui, paukščių lizdai. Tai jeigu jie saugomi, tai visiškai logiška, kad planuojant, pavyzdžiui, plynus kirtimus, reikėtų atsakyti, ar ta ūkinė veikla nepakenks vertybei, dėl kurios buvo įkurta ta „Natura 2000“, – aiškino teisininkas.

S. Dambrauskas teigė penkerius metus tai bandęs įrodyti Lietuvos teismams, prezidentui ir aplinkos ministrams, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. 

„Visą laiką rašiau ir skalambijau, kad šitas reguliavimas, taikomas Aplinkos ministerijos, prieštarauja Europos teisės reguliavimui, dešimt teisminių procesų esu inicijavęs, keliu tą patį teisės klausimą (...). Mūsų ministerija spekuliatyviai naudoja tam tikras teisės normas“, – aiškino S. Dambrauskas.

Jo vertinimu, analogiškas LVAT sprendimas turėtų būti priimtas ir ginče dėl Širvintų miškotvarkos projekto. 

Anot neskundžiamos LVAT nutarties, miškotvarkos projektą rengusi Valstybinių miškų urėdija neinicijavo poveikio reikšmingumo nustatymo nepaisant to, jog visuomenės atstovai tokią būtinybę nurodė projektą svarstant viešai.

VMT ir Valstybinių miškų urėdija LVAT skundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą – šis 2022 metų gegužę taip pat panaikino tarnybos vadovo įsakymą.