Po praėjusią savaitę padarytos pertraukos antradienį į Seimo darbotvarkę vėl sugrįš Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva surengti patariamąjį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir uždraudimo saugomose teritorijose.
Tokį referendumą siūloma surengti kartu su Europos Parlamento rinkimais – kitų metų gegužės 9 d.
Referendumui planuojama pateikti šio svarbaus Valstybei ir Tautos gyvenimui klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.“
Referendumą siūlantys surengti 47 parlamentarai pabrėžia piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, galinčius turėti įtakos dabartinės ir ateities kartų gyvenimo kokybei.
„Dešimtmečius skaičiuojantys miškai su savo ekosistemomis vis greičiau nyksta, o Lietuva yra viena intensyviausiai Europos Sąjungoje vykdančių plynuosius miško kirtimus ir jau dabar yra žemiau Europos šalių miškingumo procento vidurkio“, – sakoma nutarimo projekte.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad miškai yra pagrindinė šalies ekosistema, teikianti reguliavimo, aprūpinimo ir kultūrines paslaugas.
„Šių ekosisteminių paslaugų teikimas dabar ir ateityje užtikrina švarų orą ir vandenį, apsirūpinimą žaliavomis, energetinę nepriklausomybę, žmonių fizinę ir emocinę sveikatą, kultūros paveldo ir nacionalinio identiteto apsaugą“, – teigiama dokumento projekte.
Praėjusią savaitę Seimo salėje valdantieji priekaištavo referendumo iniciatoriams, klausdami, kodėl problemą bandoma spręsti referendumu, o ne Miškų įstatymo pataisomis.
„Kodėl Miškų įstatymo pakeitimų nepateikėte? Per įstatymus galima riboti kirtimus“, – pastebėjo Aplinkos ministras parlamentaras Simonas Gentvilas.
Jis neatmetė, kad tokiu būdu demokratai siekia geresnio partijos pasirodymo per Europos Parlamento rinkimus. Ministro vertinimu, nutarimo projekto tekstas dėl referendumo „nepasvertas, jame daug netiesos parašyta“.
Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas irgi patarė iniciatoriams pirmiausia parengti Miškų įstatymo pataisas.
Kaip numato įstatymas, patariamuosius referendumus gali inicijuoti ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių arba Seimas.
Toks referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Referendumu siūlomas sprendimas laikomas priimtu tik tuo atveju, jeigu už klausimą pasisako ne mažiau kaip pusė balsavusiųjų piliečių.
ELTA primena, kad kitais metais, kartu su Lietuvos Prezidento rinkimais, gegužės 12 d. Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.