Ispanijoje, Madride, vykusioje Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) Generalinėje asamblėjoje susitiko miško ir žemės savininkai pasitarti dėl itin svarbių klausimų. Diskusijose daug dėmesio skirta Gamtos atkūrimo reglamentui, Dirvožemio sveikatos įstatyto ir kt. ne mažiau aktualioms temoms. Mūsų šalies miško ir žemės savininkus ELO atstovavo Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos narys, Lietuvos miškų ir žemės savininkų (LMSA) pirmininkas bei ELO viceprezidentas dr. Algis Gaižutis ir LMSA administracijos vadovė Živilė Navardauskė.

Aplinkosauginiai tikslai turi būti pamatuoti

Anot dr. A. Gaižučio, Ispanijos pirmininkavimui EB Taryboje buvo iškeltos kelios pagrindinės temos. Diskutuota apie žemėnauda grįstų sektorių potencialo išlaisvinimas žaliajam augimui, kur didžiausias dėmesys buvo skiriamas klimato kaitos švelninimui, ekonominių veiklų dekarbonizacijai ir vaidmeniui, kurį mūsų žemėnauda grįsti sektoriai (t. y. žemės ir miškų ūkio sektoriai) gali atlikti, jei bus tinkamai remiami. Dr. A. Gaižučio teigimu, ES klimato paketas šiuo klausimu yra gana aiškus, bet dažnai jį užgožia kiti prioritetai, Žaliojo susitarimo pasiūlymai.

ELO Generalinėje asamblėjoje taip pat diskutuota kaip derėtų spręsti maisto ir energetinio saugumo klausimus. „Atkreipėme  dėmesį į dabartines maisto ir energetinio saugumo problemas, palankiai vertiname neatidėliotinus sprendimus ir sutelkiame dėmesį į ilgalaikius veiksmus, galinčius padidinti mūsų vertės grandinių atsparumą. Tvarių maisto sistemų skyriaus įtraukimas į ES prekybos susitarimus ir CBAM (anglies dioksido kiekio mažinimo sienų reguliavimo mechanizmas) pasiūlymas yra geri pavyzdžiai, kad reikia atkreipti dėmesį į būsimą tvaraus maisto sistemos teisės aktų sistemą, siekiant užtikrinti, kad jos plataus užmojo tikslai ir toliau būtų ekonomiškai pagrįsti“ , – kalbėjo dr. A. Gaižutis.

Daug dėmesio sulaukė iniciatyva „Nuo ūkio iki stalo“. Anot LMSA vadovo, toliau raginama išlikti atsargiems dėl dabartinės tendencijos nustatyti didelių ambicijų siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimą vėliau siekiama skubiai įgyvendinti privalomais reglamentais. Tai matyta iš Tvaraus naudojimo reglamento (angl. Sustainable Use Regulation ) pasiūlymo, kuris kelia didesnį nerimą dėl to, kad trūksta dėmesio cheminių pesticidų alternatyvų patvirtinimui. Vienas iš labai laukiamų reglamentų, reglamentuojančių „Naujus veisimosi metodus“, yra vienas iš nedaugelio teisės aktų, kuriame sprendžiamos problemos, o ne įvedamos apribojimai.

Taip pat miškininkams ir žemės savininkams daug nerimo kelia didėjantis spaudimas, kai tikimasi, kad daugiau žemdirbystei ir miškininkavimui naudojamų teritorijų bus atidėta gamtosaugai, neatsižvelgiant ir nevertinant netikėtų padarinių. Dr. A. Gaižučio teigimu, ne tik Gamtos atkūrimo reglamentas, bet ir ambicijos didinti saugomų ir griežtai saugomų teritorijų apimtį bei aktualūs laukinės gamtos tvarkymo klausimai yra tokio spaudimo pavyzdžiai. Dabartiniame Gamtos atkūrimo reglamento pasiūlyme nepaisoma ūkininkų, miškininkų ir žemės savininkų interesų. Tačiau tai yra esminis reikalavimas, norint gauti ELO paramą šiam rengiamam Gamtos atkūrimo įstatymui.

Kaimo vietovėms tenka vis daugiau iššūkių

ES lygmeniu nuolat kalbama, kad reikia siekti geresnio mūsų gamtos išteklių valdymo. Pabrėžiama natūralių išteklių naudojimo efektyvumo svarba, ypač atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita sukelia naują sunkumų lygį žemės valdyme. Nors dėl būsimo Dirvožemio sveikatos įstatymo ir integruoto maistinių medžiagų valdymo veiksmų plano dirvožemiui skiriama daugiau dėmesio, vandens prieinamumo problemos nėra tinkamai sprendžiamos, ypač tuo metu, kai potvyniai ir sausros yra tokie dažni reiškiniai. „Palydovinių duomenų rinkimo ir dirbtinio intelekto patobulinimai gali būti sveikintini įrankiai, tačiau jie turi būti gerai apgalvotos sistemos projektavimo, kurio centre būtų žemės valdytojai, dalis“, – įsitikinęs dr. A. Gaižutis.

ELO nariai taip pat kalbėjo apie daugelį reglamentų, kurie daro įtaką Europos miškams, tačiau dažnai nepaiso jų įvairumo ir vietinių ypatybių. „Labai laukiame miškų stebėsenos ir strateginių planų pasiūlymo, taip pat Miškų ir Gamtos gairių plėtros, kurie turi atsižvelgti į šias savybes, įtraukiant miškininkystės sektorių į politikos projektavimą ir įgyvendinimą. Taip pat skyrėme nemažai laiko mūsų kaimiškųjų vietovių apsaugai nuo ateities iššūkių. Pripažįstame pagrindinius mūsų kaimo vietovių iššūkius, atkreipiame dėmesį į kai kuriuos politikos pokyčius, kurie galėtų padėti atgaivinti šias vietoves, ypač tas, kuriose daug apleistų, nenaudojamų žemės plotų. ES bioekonomika, siejama su įgūdžių ugdymu, gali pritraukti investicijų į bioekonomikos pramonės šakas, skatinančias tvarią kaimo plėtrą“, – pažymėjo LMSA vadovas.

Išrinkta nauja vadovybė

Susitikime buvo išrinkta ir naujoji ELO vadovybė. Pasak A. Gaižučio, užtikrinant organizacijos veiklos tęstinumą ateinančiam 3 metų laikotarpiui ELO Prezidentu išrinktas nuo 1995 m. iki šiol  ELO Generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs Thierry de l’Escaille, o ikišiolinis ELO mokslinis direktorius Jurgen Tack patvirtintas naujuoju šios įtakingos europinės organizacijos generaliniu sekretoriumi.

Pastarąsias dvi kadencijas ELO prezidento pareigas ėjusiam  Pierre’ui Olivier Drège’ui suteiktas Garbės prezidento statusas ir jis vadovaus ELO Europos reikalų politikos grupės darbui. ELO Valdyboje ir ELO viceprezidento pareigose lieka dirbti LMSA pirmininkas dr. A. Gaižutis.

ELO Generalinės Asamblėjos vyksta kas pusmetį, kas 2-3 mėn. rengiami ELO Valdybos posėdžiai, ELO Europos reikalų politikos grupės posėdžiai rengiami kas 1-2 mėn. Taip pat vyksta daug įvairiausių susitikimų, pasitarimų, posėdžių ir renginių. Pavyzdžiui, kasmetinis tarptautinio lygmens Žemės ūkio ateities forumas ir jo regioniniai renginiai, tarpparlamentinių grupių posėdžiai, socialinio dialogo grupių posėdžiai ir t. t.