Šėtos kleboną sužalojo nuosavas daržas: rankas ir kojas nusėjo negyjančios pūslės

Daugeliui daržas – atgaiva ir ramybės oazė, tačiau Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonui kunigui Robertui Gedvydui Skrinskui jo paties puoselėjamos lysvės tapo skausmingų išbandymų šaltiniu. Prie parapijos namų auginantis agurkus, pomidorus, bulves ir moliūgus dvasininkas po intensyvios dienos darže pasijuto prastai – jo rankas ir kojas nusėjo niežtinčios ir negyjančios pūslės.

Kuris augalas iš tiesų kaltas – tik spėlioja

Apie savo pomėgį ir netikėtą nelaimę kunigas pasidalino ir socialiniuose tinkluose. Čia jis pasakoja, kad prie parapijos namų turi nedidelį daržiuką, kuriame augina įvairias gėrybes. Tačiau pastaruoju metu džiaugsmą temdo skausmingas odos bėrimas.

„Iš tiesų pūslės dar trūkinėja, labai niežti, bet lyg po truputį gerėja“, – pasakojo kun. R. G. Skrinskas, pridurdamas, kad iki šiol nėra tikras, kuris augalas tapo šios bėdos kaltininku.

Pats dvasininkas, su humoru vadinantis savo augalus „biologiniu ginklu“, svarsto kelias versijas. Iš pradžių įtarimas krito ant moliūgų.

„Iš pradžių galvojau, kad tai buvo moliūgų lapai. Reikia rytą nurinkti nuo moliūgų mažytes sraiges, kad jos neišgraužtų žiedų. O dabar vasara, karšta, rasa didelė, tai einu su šortais. Nuo tų dygliuotų lapų kojos susibraižo, tai galvojau, gal nuo to“, – svarstė klebonas.

Vėliau įtarimų sąrašą papildė ir pomidorai, kuriuos jis intensyviai genėjo.

„Kokias dvi valandas juos genėjau nuo pačios apačios. Tankiai susodinti, tai teko lįsti tarp jų. Galvoju, gal dabar jau nuo pomidorų“, – teigė kunigas.

Galiausiai, po pokalbio su žurnalistais, atsirado ir trečias „įtariamasis“ – šalia daržo augančios rūtos, kurių sultys, kaip žinoma, gali stipriai nudeginti odą. Nors pats dvasininkas sako, kad prie jų tiesiogiai nesilietė, neatmeta galimybės, kad ir jos galėjo prisidėti prie nelaimės.

„Arba moliūgas, arba pomidoras, arba ir tos rūtos kažkiek galėjo prisidėti“, – apibendrino kun. R. G. Skrinskas, patikindamas, kad Sosnovskio barščių, kurie dažnai sukelia panašius nudegimus, jo valdose tikrai nėra.

Kol pūslės pamažu gyja, Šėtos klebonas ir toliau sukasi darže, tačiau dabar jau kur kas atsargiau, o kitiems daržininkams linki būti atidiems ir saugoti sveikatą.

Tikėtiniausia, kad pūsles sukėlė rūtos

Klebonas pasidalino ir nuotraukomis, kaip atrodo jo rankos ir kojos po intensyvių darbų daržuose.

Nuotraukose matomi nemaži odos pažeidimai – paraudimas, stiprios, skysčio pilnos pūslės ir tamsesnės odos dėmės – yra labai būdingi fitofotodermatitui. Tai cheminis odos nudegimas, kuris įvyksta, kai tam tikrų augalų sultys (kuriose yra medžiagų, vadinamų furanokumarinais) patenka ant odos, o vėliau tą odos vietą paveikia saulės ultravioletiniai spinduliai.

Iš visų kunigo paminėtų augalų, labiausiai tikėtinas ir stipriausias tokios reakcijos sukėlėjas yra rūta. Rūta yra vienas iš geriausiai žinomų fototoksinių augalų. Jos sultyse gausu furanokumarinų, kurie odą padaro itin jautrią UV spinduliams. Sąlytis su rūtos sultimis ir saule sukelia būtent tokius požymius, kokie matomi nuotraukoje: stiprų pūslėtą bėrimą, kuris atsiranda ne iš karto, o po 24–48 valandų.

Vėliau, sugijus pūslėms, tose vietose ilgam gali likti tamsios dėmės (hiperpigmentacija). Iš tiesų panašu, kad klebonui užteko prabėgti pro šalį, atsiremti ar netyčia paliesti nupjautus rūtų stiebus, kad ant odos patektų nedidelis kiekis sulčių.

Moliūgų ir agurkų lapai yra dygliuoti ir gali sukelti mechaninį odos sudirginimą (kontaktinį dermatitą), kuris pasireiškia paraudimu ir niežuliu. Tačiau jie retai sukelia tokį stiprų pūslėtą bėrimą. Pomidorų lapai taip pat gali dirginti jautrią odą, bet sukelti tokio lygio fitofotodermatitą jiems nėra būdinga.