Kaip mes iš Homo sapiens pavirtome Homo idioticus
Ilgametė Lietuvos meteorologė dr. Audronė Galvonaitė tikina – klimato kaita, kaip procesas, vyksta jau nuo seno, tačiau dabar jos poveikis pastebimas per vieno žmogaus gyvenimą, ko niekada anksčiau nebuvo. „Viskas turi įtakos – ir tirpstantys ledynai, ir net jūsų nukirstas medis namo kieme“, – atvykusi į N. Daugėliškį susitikime su gyventojais sakė meteorologė. – Mes jau tiek prisidirbom, kad dabar net visiškai sustabdžius CO2 patekimą į atmosferą, sirgsim dar šimtą metų. O to sustabdymo nesimato, nes klimato problemas sprendžia ne specialistai, o politikai, finansininkai. Klimatologams buvo šventė, kai Paryžiuje prieš dešimtmetį pagaliau buvo susitarta mažinti taršą. Sutartį pasirašė tokios šalys, kaip Kinija, Indija, Rusija, bet 2016 m. į valdžią JAV atėjo D. Trampas ir viską sužlugdė. Aš jūsų negąsdinu, mūsų kartai to klimato gal dar užteks, bet ką reikės daryti mūsų anūkams? Mes sudeginsim planetą…
– Pokalbį su viešnia pradėjom nuo paprastesnių dalykų. Štai kaimo žmogus dabar dažnai paklausia – visi šaukia, kad klimatas šyla, o lauke šalta, tarkim, šiųmetė gegužė buvo šalta, nesibaigiančios šalnos, kai turi būti šilta. Kaip čia yra?
– Klimatas ir orai – skirtingi dalykai. Klimatas – ilgas procesas, jis kasdien nesikeičia, o orai per dieną kelis kartus keičiasi. Visiems užduodu vieną klausimą – kas yra visko pradžia? Į jį neatsako net ministrai, tuomet aš juos siunčiu į mokyklą. Daug pasiunčiau kartoti mokyklos kursą. Nuleidžia galvas ir nesiginčija. O visko pradžia yra Saulė. Ji Žemę šildo nevienodai, susidaro skirtumai. Žemė šilumą atiduoda atmosferai, o ten ir vyksta visi procesai. Susidaro kamuoliniai debesys, o tada formuojasi vėtros, škvalai. Dabar mes deginam viską, kas dega, to degimo produktai patenka į atmosferą, bet vėliau grįžta atgal. Viskas grįžta. Ukrainoje dėl karo tarša eina ištisinė, bet niekas apie tai nešneka. O visa tai mums labai atsilieps, nes niekas be pėdsakų nedingsta. Dabar meteorologai atmosferoje fiksuoja net dusto, kuris uždraustas dar 1961 m., likučius. Iš kur jis atsirado? O dustas, kol jį dar naudojom, nusėdo Arkties ledynuose, dabar ledynai intensyviai tirpsta ir viską grąžina mums atgal.
– Nuo kada pradėti klimato kaitos stebėjimai? Dėl blogų orų įprasta keiksnoti ir sinoptikus, kurių prognozės dažnai nepasitvirtina. Ar čia mes protingai elgiamės?
– Klimato atšilimo šuolis prasidėjo praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje, įsibėgėjus pramonei. Klimato kaita Lietuvoje yra stebima jau nuo 1770-ųjų. Mes Lietuvoje tai pradėjome daryti pirmi pasaulyje. Jis instrumentinius stebėjimus pradėjo tik 1880-aisiais – taigi, visu šimtmečiu vėliau. Tad mes turime šimtu metų ilgesnius stebėjimus. Didžiulė klaida – Lietuvoje baigiam uždaryti visas meteorologines stotis, kurių buvo 44, dabar liko, atrodo, šešios. Gyvus stebėjimus keičiam automatika, o ji daug ko negali padaryti. Tai kai ten visi pradeda politikuoti, sakau, žinot, aš ne politikė, tai parodysiu mūsų kreivę, kuri demonstruoja, kaip sparčiai vidutinė temperatūra ėmė kilti. Kiti sako, kad ir anksčiau buvo atšilimai ir atšalimai, bet ar galėjo žmogus per savo gyvenimą juos pamatyti? Jie vyko milijonus ar tūkstančius metų. O dabar per vaiko amžių jau matai. Geriausias įrodymas – temperatūrų svyravimas. Štai šį pavasarį – čia 30, o čia 0. Todėl jau nebestebina, kai žmonės vasarį klausia – svogūnus jau sodinti ar dar ne? Pamiršo savo senolių patirtį, jie pagal gamtos reiškinius žinojo, kada ką sėti, sodinti, kokius darbus kada daryti, kokių orų laukti. Bet ką sodinant senoliai tikrindavo, ar žemė jau įšilus. Viską pamiršom, dabar esam tarsi iš kosmoso nukritę, iš homo sapiens virtome homo idioticus.
Kas dėl sinoptikų, tai Lietuvoje žmonės linkę juos keiksnoti ir jais nepasitikėti. Pristatinėdama orų prognozes televizijoje dažnai įspėdavau žmones apie klimato pokyčius. Aš sakydavau, kad šiandien renkitės kaip svogūnai, nes nuo ryto jums bus šalta, vėliau jau šilta. Vieną kartą buvo pasakyta, kad per Kalėdas lis, o Kūčių vakarą pūga, dangus su žeme maišysis, snigs. Eina žmonės iš piemenėlių Mišių ir sako: „Eilinį kartą sinoptikai apsimelavo – ir vėl nepataikė“. O ryte atsikelia – lyja kaip iš kibiro. Ar kažkas atsiprašė sinoptikų? Ne. Prognozuoti orus jiems šiais laikais ypač sudėtinga ir dėl komplikuotos geopolitinės situacijos.
Aš, kai pamatau, kiek taršos eina į atmosferą Ukrainoje, Izraelyje… Tai kaip tiems sinoptikams prognozuoti? Viskas priklauso nuo pernašų ir nuo to, kaip formuojasi sinoptinės situacijos. Pasikartosiu – mes sudeginsim savo planetą. Kai pasižiūri klimato kaitos konferencijas, ten susirenka politikai, valdžios atstovai, esą viską labai gerai žinantys apie klimato kaitą, nors jiems svarbiausia pinigai bei reitingai, ir visą dieną ginčijasi – dėti kablelį ar ne. Atėjo super protingi, bet… nieko nesuprantantys. Kas sparčiausiai auga pasaulyje? Ogi kapinės ir šiukšlynai! Mes dažnai didžiuojamės organizuojamomis talkomis aplinkai tvarkyti. Bet tai ne garbės, o gėdos talkos. Mes teršiam viską, net kosmose jau šiukšlynas.
– Kai žiniose išgirstame, kad rusai Ukrainoje gali pažeisti didžiausią Europoje Žaporižės atominę elektrinę, dažnas pagalvojame – ji toli nuo Lietuvos, mūsų nepasieks, vėjai ne į tą pusę pučia. Ar išties taip?
– Kartais aš labai pykstu kaip žmogus, prisimenantis Černobylį, sako, kad Zaporižės AE bombardavimas mums nekelia pavojaus. Neva, vėjas pučia ne į tą pusę, jis toli nuo mūsų, žodžiu, nėra jokio pavojaus. Kaip gali nesikeikti? Bobučių blynų kvapą atneš tau vėjas, o čia yra pernaša. Vėjas ir pernaša – du skirtingi dalykai. Vėjas yra prie žemės, o pernaša – aukštyje, ir aš net galiu pasakyti, per kiek valandų ateis iki tos Lietuvos. Jei pataikys į Zaporižios AE, apsaugok Viešpatie, tai pirmiausia pasižiūrėkit, iš kur ateina debesys – jeigu iš pietų, tai iškart bėkit į vidų, susirinkę vaikus iš lauko. O jei Astravo AE kas nutiktų, tai melskitės. Jei pernaša bus iš Vakarų, bus mums labai tinkama, tai per kokias tris valandas pasieks Maskvą.
Prisiminkime 1986-aisiais įvykusią Černobylio AE avariją, apie kurią turbūt ilgai būtume nežinoję, jei skandinavai nebūtų matavę taršos ir nepradėję skelbti, kas vyksta. O Lietuvoje Černobylio radiacija pirmiausia atklydo į vakarinę šalies dalį, į pajūrį. Mūsų „mylimi“ kaimynai norėjo šitą debesį susprogdinti virš Briansko, kad jis nepasiektų Europos šalių, kurios, aišku, pradės šaukti, nes jau vyko matavimai. Fizikos institute, kur aš dirbau, irgi buvo pastovūs matavimai. Atsimenu, mes išėjome miško valyti ir atlėkė mūsų darbuotojas, rėkdamas bėgti iš miško į vidų. O tas, kuris dabar yra didžiausias Lietuvos patriotas, man liepė apie tai užsičiaupti. Reikia paaiškinti žmonėms, ką daryti Zaporižios AE bombardavimo atveju (juolab avarijos Astrave atveju) ir tinkamai pasiruošti šiai situacijai. Neužtenka tik duoti kalio jodido tabletes.
– Tai sprendžiant iš visko – ateities klimato perspektyvos liūdnos?
– Apie 2050-uosius ledas Arktyje bus tik sezoninis. Tirpsta ir amžinojo įšalo zona, žemėje atsiveria kiaurymės, veržiasi metanas, o tai dar labiau greitina klimato kaitą. Lietuvoje jau yra apie tūkstantis invazinių augalų ir gyvūnų. Baltijos jūroje jau gyvena silkiniai rykliai, tad draudikams kartais sakau, kad nelaikytų žmogaus bepročiu, kai jis sakys, kad Baltijos jūroje ryklys jam koją nukando. Tai tampa jau realybe. Mūsų jūroje taip pat jau gyvena krabai, trijų metrų ilgio kardžuvės, elektrinės medūzos. Mūsų problema – mes vis bėgam prieš traukinį. Pirmiau darom, o tik po to galvojam, ar gerai. Naikinam meteorologines stotis, sunaikinom buvusią aukšto lygio agrometeorologiją. Užsienyje jau vėl grįžtama prie stebėtojų, vien automatika nepasiteisino. Nereikšmingų smulkmenų gamtoje nebūna. Jūs nukirtot medį kieme – pasikeitė kiemo mikroklimatas, kuris turi įtakos ir visam klimatui. Dažnai girdžiu replikas – ką ten reiškia, jei vidutinė oro temperatūra pakilo vienu ar tik puse laipsnio? O jūs paimkit žmogaus kūno temperatūrą. Kai ji nors vienu laipsniu aukštesnė už normalią, jūs jaučiate diskomfortą. O jei aukštesnė temperatūra laikosi dvi tris dienas? Jūs karščiuojate, sergate. Gamta taip pat karščiuoja. Deja, ateitis tokia – visi ekstremalūs reiškiniai Lietuvoje tik dažnės, žiemos bus besniegės, siaus vėtros, uraganai, kokių anksčiau nebuvo. Belieka mums su tuo tik susitaikyti ir prisitaikyti.
