Artėjančioje Seimo sesijoje didesnis dėmesys miškams

Seimo rudens sesijoje ketinama svarstyti 15 Aplinkos ministerijos pateiktų įstatymo pakeitimo projektų. Siūlomi pokyčiai apima žemės, miškų, statybų, atliekų tvarkymo, klimato kaitos ir gyvūnų gerovės sritis.  

„Tai – subalansuoti sprendimai, užtikrinantys ekologinių, socialinių ir ekonominių interesų derinimą, mažinantys biurokratiją ir stiprinantys atsakomybę už aplinkosaugą“, - teigia laikinasis Aplinkos ministras Povilas Poderskis. 

Vienas svarbiausių teisės aktų – Žemės įstatymo pakeitimai. Juos įgyvendinus savivaldybėms būtų perduota daugiau teisių valdyti valstybinę žemę kaimo vietovėse. Tai ne tik padidintų savivaldos savarankiškumą, bet ir leistų priimti greitesnius  sprendimus dėl šios žemės naudojimo. 

Taip pat vienas iš prioritetinių Aplinkos ministerijos projektų – Miškų įstatymo pakeitimai. Numatoma peržiūrėti miškų grupes ir daugiau atsigręžti į miškų apsaugą, kad būtų suderinta jų ekologinė, ekonominė ir socialinė nauda. Taip būtų užtikrinamas miškų tvarumas, biologinės įvairovės apsauga ir subalansuotas miškų naudojimas. 

Svarbūs pakeitimai siūlomi ir Statybos įstatymo projekte. Jie leis mažinti administracinę naštą, tikslins statybų dalyvių atsakomybes, suteiks daugiau skaidrumo. Be to, įgyvendinant ES reikalavimus, bus nustatytos aiškesnės statybos produktų rinkodaros taisyklės ir papildomai užtikrintas žmonių sveikatos saugumas, pavyzdžiui įtvirtinant gaminių, besiliečiančių  su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, atitikties vertinimo procedūras. 

Siekiant efektyviau panaudoti finansinius išteklius, teikiamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimas. Lėšų kontrolės funkcijos būtų perduotos vietos lygmens institucijoms, todėl finansinė priežiūra taptų paprastesnė ir efektyvesnė. 

Nauji sprendimai siūlomi ir teikiamuose Geodezijos ir kartografijos bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų pakeitimuose. Jie leistų greičiau atnaujinti valstybinius erdvinius duomenis, užtikrinti jų 3D pritaikymą, sąveikumą ir spartesnį duomenų derinimo procesą. 

Klimato politika – dar viena svarbi kryptis. Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai padės tinkamai perkelti ES nuostatas dėl taršos leidimų prekybos sistemos, o naujas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas nustatys pagrindus nuosekliai valdyti su klimato rizikomis susijusius procesus Lietuvoje. Tai reiškia, kad valstybė galėtų sistemingai reaguoti į potvynių, sausrų ar kitų ekstremalių reiškinių keliamas grėsmes. 

Aplinkos ministerija siūlo ir pokyčius, leisiančius spartinti bei paprastinti kai kurias procedūras. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai sutrumpins procesą 2 mėnesiais, sudarydami sąlygas Aplinkos apsaugos agentūrai vertinti pateiktus dokumentus lygiagrečiai su kitomis institucijomis bei nustatydami reikalavimą įstaigoms teikti pastabas tik pagal jų kompetenciją. 

Atliekų tvarkymo srityje numatyti keli svarbūs pakeitimai. Baterijų ir baterijų atliekų įstatymo pataisos leis įgyvendinti naujausius ES reikalavimus, o Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai aiškiau apibrėš savivaldybių, gamintojų bei importuotojų atsakomybę, skatins perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą. 

Pokyčių sulauks ir gyvūnų gerovės sritis – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos leis modernizuoti gyvūnų augintinių registrą, užtikrinant jo veikimą pagal valstybės informacinių išteklių valdymo standartus. 

Aplinkos apsaugos įstatymo bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai sugriežtins atsakomybę už aplinkosauginius pažeidimus, suteiks daugiau galimybių kontrolės pareigūnams prevenciškai užkirsti kelią gamtai daromai žalai.