Išgąstis dėl kaimo nuodijimo ir pinigų taškymo atsikrausčius politikui

Dotnuvos seniūnijoje esančiuose Naujuosiuose Lažuose metų metus dulkėjęs žvyrkelis neseniai buvo pabarstytas kalcio chlorido granulėmis, kurios yra skirtos žvyrkelių dulkėtumui mažinti, tačiau gyvenvietėje tai sukėlė tikrą dramą. Po smarkių liūčių ant žvyrkelio pasirodžius įtartiniems baltiems tirpstantiems dribsniams, atsirado išsigandusių, kad kaimas esą nuodijamas. Paaiškėjus, kad taip bandoma suvaldyti dulkėtumą, kaipmat iškelta ir hipotezė, kad nedaug trobų turinčio kaimo gyventojai seniūnijai parūpo tik todėl, kad čia atsikraustė gyventi buvęs politikas, dar praėjusią kadenciją rajono taryboje dirbęs Saulius Sinickis.

Rinko įkalčius ir skambino pagalbos telefonu

Ant žvyrkelio tirpstančias granules pamatęs Naujųjų Lažų bendruomenės pirmininku prisistatantis Žilvinas Užkuraitis nedelsdamas ėmėsi veiksmų – jo akimis, kaimą nuodija neaiškios kilmės chemikalais.

Prasidėjo tikras tyrimas: buvo renkami įkalčiai į maišelį, planuojama juos laikyti šaldiklyje, kol bus galima nugabenti tyrimams, viskas buvo transliuojama iš įvykio vietos ir, žinoma, skambinama bendruoju pagalbos telefonu 112.

Netikėtai pastebėjęs pamanė, kad nuodai

„Išėjau, kad geresnį ryšį pagaut ant žvyrkelio ir žiūriu, kažkokie balti taškiukai ant kelio. Tirpstantys, – savo „Facebook“ transliacijoje nerimastingai pasakojo Ž. Užkuraitis, vaikščiodamas po pagrindinį kaimo žvyrkelį. – Gal pesticidus kažkokius iškasė. Iš kur nors galvoja, reikia atsikratyti. Pabarstysim ant kelio. Mielieji, nu, pakomentuokit, nes čia jau yra kosmosas. Sakyčiau, kad žolė neaugtų, gal kokį chemikalą purškė? Nu, bet logikos nėra. Taigi po lietaus visa chemija eina į požeminius vandenis, į šulinius. Sakyčiau, druska. Bet prie ko druska? Vasara juk. Kas čia per dalykai? Tai aš dabar imu pavyzdžius, kišu į šaldiklį. Ir ištirsim“, – rinkdamas pincetu baltus dribsnius kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Vaizdo įraše spėliojimų buvo daug, kol galiausiai buvo paskambinta ir bendruoju pagalbos numeriu. Tačiau pareigūnai gana skeptiškai žiūrėjo į gyventojo pranešimą ir paragino su savo klausimais kreiptis į seniūniją.

Seniūnas paaiškino, bet… neįtikino

Paragintas policijos pareigūnų, Ž. Užkuraitis paskambino ir Dotnuvos seniūnui Modestui Tvaravičiui.

Pokalbio metu seniūnas išdėstė situaciją: „Čia yra kalcio chloridas nuo dulkėtumo. Šita praktika kituose rajonuose jau taikoma 10 metų. Pernai Survilišky pilotiniai projektai buvo, ten buvo labai patenkinti gyventojai“.

Tačiau toks paprastas paaiškinimas bendruomenės vedlio neįtikino, jis piktinosi, kad palijus viskas nutekės į gruntinius vandenis ir užterš šulinius.

Netrukus Ž. Užkuraičiui perskambino aplinkosaugininkai, sujungti per 112 sistemą iš Pakruojo. Išgirdęs, kad specialistai žino apie kalcio chloridą, jis toliau piktinosi, kad pranašaujamos liūtys druską ištirpdys ir viskas subėgs į požeminius vandenis.

Ž. Užkuraičio tvirtinimu, dėl to Skandinavijoje žvyrkelių laistymas kalcio chloridu yra uždraustas.

„Po lietaus būna labai daug sliekų išlenda ant kelio. Paukščių labai daug tupi, jie ten lesa juos. Ir čia jau pasūdyta jiems bus“, – faunos gerove rūpinosi Naujųjų Lažų bendruomenės pirmininkas.

Mano, kad viskas per buvusį tarybos narį

Tačiau atrodo, kad oficialūs atsakymai kėdainiečio netenkino ir galiausiai jis atskleidė tikrąją, jo manymu, sąmokslo teoriją. Pasirodo, visa tai – dėl įtakingo kaimyno.

„Mūsų kaime viskas labai gerai girdisi. Po to mano vaizdo įrašo socialiniame tinkle man parašė kaimiečiai, sako, yra toksai Saulius Sinickis. Jisai tarybos narys buvęs ar tebesamas, nežinau, oligarchas, žodžiu.

Ir jam pradėjo dulkėt langai nuo to žvyrkelio. Kažkokiu būdu seniūnija metė visas pajėgas būtent į mūsų atokiausią kaimą. Niekas neatsiklausęs ir čia vat, įtariu, kad gali būt visokių korupcinių reikalų“, – įsitikinęs Ž. Užkuraitis.

Anot jo, atokus kaimelis, kuriame stovi apie 25 namus, iš kurių gyvenami vos dešimt, virto „eksperimentine laboratorija“ dėl vieno žmogaus užgaidos.

Savivaldybė ir seniūnija: Naujieji Lažai atitinka laistymo nuo dulkėtumo normatyvus

Kol Naujuosiuose Lažuose virė aistros, Kėdainių rajono savivaldybė ir Dotnuvos seniūnija pateikė faktus.

Kėdainių rajono savivaldybė oficialiai informavo, kad 2025 m. biudžete kelių dangos gerinimui ir dulkėtumui mažinti numatyta 230 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų naudojama seniūnijų žvyrkelių būklės gerinimui su ūkininkų pagalba, kita dalis naudojama dulkėtumui mažinti gyvenvietėse su žvyro danga. Dulkėtumo mažinimo priemonės taikomos ne bet kur, o „gyvenvietėse su žvyro danga, kuriose yra daugiau kaip 10 sodybų, bei atsižvelgiant į transporto intensyvumą“.

Pabrėžta, kad keliai barstomi ne pagal gyventojų pageidavimus.

Kadangi net pats Ž. Užkuraitis patvirtino, kad Naujuosiuose Lažuose yra dešimt gyvenamųjų namų, akivaizdu, kad kaimas patenka į laistymo nuo dulkėtumo kriterijus atitinkančių kaimų sąrašą.

Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius pateikė dar detalesnį vaizdą. Anot jo, seniūnija kalcio chlorido granulėms įsigyti skyrė 3 tūkst. eurų ir pabarstė ne tik kelią Naujuosiuose Lažuose, bet ir gatves Aušros kaime, Dotnuvos miestelyje, Šiaudinės, Naujųjų Bakainių bei Šlapaberžės kaimuose. Seniūnas žiniasklaidai pateikė ir tai patvirtinančius dokumentus.

Jis paneigė ir Ž. Užkuraičio įtarimus dėl buvusio tarybos nario: „Apie S. Sinickį net neturiu ką komentuoti. Galiu pasakyti tik tiek, kad S. Sinickis turi sodybą Naujuosiuose Lažuose ir su Ž. Užkuraičiu turi „kaimyninį“ karą jau labai seniai. Naujuosiuose Lažuose kelio danga yra žvyrkelis, registruotų gyventojų – 24 žmonės. Todėl ši žvyrkelio atkarpa buvo numatyta druskos barstymui nuo pat pradžių“.

Maža to, M. Tvaravičius suabejojo ir paties Ž. Užkuraičio, kaip bendruomenės vedlio, statusu.

„Ponas Užkuraitis tik įsivaizduoja esąs Naujųjų Lažų bendruomenės pirmininku. Kažkada gyvenime, panašu, jam taip pasirodė, bet bent jau man, nuo 2021 m. atėjus dirbti Dotnuvos seniūnu, niekada nebuvo nė užsiminimo apie veikiančią Naujųjų Lažų bendruomenę“.

Epilogas: kas tas kalcio chloridas ir ar verta jo bijoti?

Kalcio chloridas (CaCl₂) yra higroskopiška druska, plačiai naudojama visame pasaulyje žvyrkelių dulkėtumui mažinti. Ji veikia paprastai – aktyviai sugeria drėgmę iš oro ir taip sudrėkina kelio paviršių. Drėgnos dulkės tampa sunkesnės ir nebekyla į orą, taip pagerindamos gyvenimo kokybę šalia žvyrkelių.

Žinoma, ši medžiaga nėra visiškai nekenksminga. Didelė jos koncentracija gali pakenkti pakelės augalams, „ištraukdama“ iš jų vandenį, o taip pat skatina metalinių paviršių, pavyzdžiui, automobilių kėbulų, koroziją.

Jei žvyrkelis dažnai laistomas kalcio chloridu, ilgainiui šalia augantys žolynai, krūmai ir medžiai ima skursti, džiūti. Tačiau tam, kad būtų pakenkta augalams, kalcio chloridu žvyrkelį laistyti reikėtų gerokai dažniau, nei du kartus per vasarą.

Su lietumi kalcio chloridas nuplaunamas nuo kelio į pakelės griovius, upelius, tvenkinius ar ežerus. Tai padidina vandens telkinių druskingumą (mineralizaciją). Druska gali prasiskverbti į gruntinius vandenis ir užteršti šulinius. Padidėjusi chloridų koncentracija geriamajame vandenyje yra nepageidaujama. Pašalinti druską iš vandens yra labai sudėtinga ir brangu.

Smulkūs gyvūnai ar naminiai augintiniai (šunys, katės), vaikščiodami ką tik nupurkštu keliu, gali jausti letenų odos dirginimą. Nusilaižę letenas, jie gali gauti druskos dozę, kuri sukels virškinimo sutrikimus ar troškulį.

Tiesioginis pavojus plačiajai visuomenei yra minimalus. Žmonės retai turi tiesioginį sąlytį su koncentruotu produktu. Kai druska jau paskleista ant kelio ir praskiesta, pavojaus praktiškai nėra, nebent žmogus gertų vandenį iš akivaizdžiai užterštų pakelės vandens telkinių.

Skandinavijoje kalcio chlorido naudojimas nėra uždraustas

Tiesa, paaiškėjo, kad Ž. Užkuraičio teiginys, kad Skandinavijos šalys, ypač Norvegija, yra kategoriškai uždraudusios naudoti kalcio chloridą žvyrkelių dulkėtumui mažinti, yra klaidingas.

Realybė yra kur kas sudėtingesnė – šios šalys ne draudžia, tik griežtai reguliuoja jo naudojimą, ir kalcio chloridas (kartu su magnio chloridu) išlieka viena populiariausių ir plačiausiai naudojamų priemonių dulkėtumui mažinti.

Skandinavijos ir kitos Šiaurės šalys (Norvegija, Švedija, Suomija) turi didžiulius žvyrkelių tinklus, todėl dulkių kontrolės (švediškai – dammbindning, suomiškai – pölynsidonta) klausimas joms yra itin aktualus.

Norvegijos viešųjų kelių administracija (Statens vegvesen) ne tik nedraudžia, bet ir savo oficialiose gairėse nurodo kalcio chloridą (CaCl₂) ir magnio chloridą (MgCl₂) kaip pagrindines priemones dulkėtumui mažinti. Tačiau yra griežtai nurodoma, kiek druskos galima išbarstyti kvadratiniame metre, kad būtų pasiektas efektas, bet kuo mažiau pakenkta aplinkai. Norvegijoje draudžiama barstyti druską arti jautrių vandens telkinių, geriamojo vandens šaltinių ar saugomose gamtos teritorijose. Paliekamos specialios buferinės zonos.

Švedijos transporto administracija (Trafikverket) pripažįsta kalcio chloridą kaip efektyviausią ir ekonomiškai naudingiausią priemonę. Kaip ir Norvegijoje, yra parengti detalūs vadovai, kaip ir kur galima naudoti šią priemonę, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Kalcio chloridas yra standartinė praktika prižiūrint tiek viešuosius, tiek privačius žvyrkelius ir Suomijoje.