Bakterinė degligė vėl kelia pavojų šalies ūkiams

Pernai vasaros orai buvo palankūs bakterinės degligės pasireiškimui. Po kelerių metų pertraukos bakterinės degligės židinius jau galėjome skaičiuoti ant dviejų rankų pirštų.

Nesinori prognozuoti, tačiau panašu, kad ir šiemet, galime sulaukti tokių pat, šios bakterijos plitimui tinkamų orų, teigia Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT).

Jei kriaušių, šermukšnių, kaulenių, gudobelių, medlievų, cidonijų, svarainių, obelų, lokvų, šliandrų, fotinijų, dyglainių ir kitų augalų pražydę žiedai (nebūtinai visame žiedyne) vysta ir pajuodavę žūsta, tačiau nenukrenta, o lieka ant medžių – verta susirūpinti.

Augalų lapuose ar jų koteliuose atsiranda nekrotinių dėmių, kurios palaipsniui plinta.

Pajuoduoja pagrindinė lapų gysla, vėliau juoduoja visas lapas. Jis susisuka, apmiršta, bet nenukrenta.

Ant jaunų šakelių ir ūglių žievės atsiranda tamsiai rudų ar tamsiai žalių vandeningų dėmių, jų viršūnės susisuka kabliu.

Ant vaisių, dažniausiai dar nesubrendusių, atsiranda vandeningos žalios, o vėliau rausvai rudos dėmės. Vaisiai tampa rudi iki juodumo, mumifikuojasi, tačiau ant žemės nenukrenta. Tuomet tikrai galime įtarti, kad augalas užsikrėtė bakterine deglige.