Kaip Lietuvai atsikratyti senų „Belarus“ traktorių?

Lietuvoje vis dar labai daug ūkininkų, ypač smulkių ir vidutinių, turi senus „Belarus" traktorius. Kodėl? „Daugelis šią techniką pažįsta iš ankstesnių laikų, o be to, ir kaina palankesnė. Tad daugeliui tiesiog paprasčiau“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas. Visgi siekiant sustiprinti smulkius ir vidutinius ūkius, kad šie taptų konkurencingesni, technikos parko atnaujinimas yra būtinas. Tad kaip Lietuvai atsikratyti senų „Belarus“ traktorių?

Įsišaknijusi problema

„Išties yra nemažai ūkininkų, kurie naudoja „Belarus“ ir jie patenkinti. Kodėl? Ogi dėl paprasto remonto. Tai yra, dažnas ūkininkas, turintis „Belarus“, šiam sugedus geba pats ji susiremontuoti. „Belarus“ gedimų procentas aukštesnis nei vakarietiškų traktorių. Bet dažnas sekmadienį nuvažiuoja į Rietavo turgų, nusiperka reikiamų dalių ir grįžęs susiremontuoja“, – pasakoja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Darius Viliušis.

„O dabar įsivaizduokite, kad smulkus ūkininkas turi vakarietišką traktorių ir šis sugenda. Neretai šiuolaikinei technikai reikia jau ir kompiuterinės diagnostikos, kurios paprastame kaime nėra. Tenka ieškoti serviso, kompetencijų turinčių meistrų, kurie atvyksta, sutvarko ir galiausiai išrašo sąskaitą, kuri siekia 500 Eur ar net 1 000 Eur. Tokia suma ūkininkui, kuris turi gal 10 karvių, o pieno supirkimo kaina siekia 30 centų, yra kaip smūgis tiesiai į nosį“, – tęsia pašnekovas.

Anot D. Viliušio, „Belarus“ traktorius itin dažnai tampa patrauklia alternatyva dėl išlaikymo, remonto kaštų.

Tikslinė parama – (ne)išeitis?

Rytų Vokietijoje prieš 20-25 metus buvo įgyvendinama programa, pagal kurią ūkininkas, utilizavęs „Belarus“ traktorių galėjo gauti paramą įsigyti naują techniką. Ar nebūtų galima tokios programos taikyti ir Lietuvoje?

„Idėja suprantama ir vertinga – atsinaujinimas ūkyje yra svarbus tiek efektyvumui, tiek aplinkosaugai. Lietuvoje tokios konkrečios programos šiuo metu nėra, tačiau ūkininkai jau gali pasinaudoti parama žemės ūkio technikai įsigyti. Ši parama teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Taip pat svarbu paminėti, kad Aplinkos ministerija yra numačiusi atskirą finansavimą netaršiai žemės ūkio technikai, orientuotą į aplinkosaugos tikslus“, – į klausimą atsako Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Iš vienos pusės kalbant apie modernizaciją, viskas atrodo gražu ir paprasta, bet anaiptol taip nėra“, – tvirtina Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

„Ūkininkai yra prisiklausę visokių istorijų ir tiesiog bijo prisiimti įsipareigojimus, ypač atviro grunto daržovių auginime, kur daug kas priklauso nuo klimato. Liūtys, šalnos, sausros – daug ekstremalių sąlygų gali pakenti derliui ir apsunkinti įsipareigojimų atlikimą. O neįgyvendinus įsipareigojimų ūkis sulaukia sankcijų – atimama parama ir ją ūkininkui tenka mokėti iš savų pinigų arba vėl skolintis“, – priežastis, kodėl ne visi ūkininkai ryžtasi kreiptis paramos vardija P. Andriejavas.

Pažaboti pardavėjų gobšumą

„Yra smulkiųjų ūkininkų programa, pagal kurią skiriama 15 tūkst. Eur. Tarkim, šie pinigai būtų skirti traktoriaus įsigijimui. Rinkoje dažna įmonė sužaidžia taip, kad 15 tūkst. Eur vertės žemės ūkio technikos kainą staiga dėl paramų padidinama iki kokių 25 tūkst. Eur. Pirmiausia reikėtų kovoti su tokia savivale, o tik tuomet galvoti, kaip padėti ūkininkui“, – dar vieną priežastį, kodėl ES ir valstybės skiriamos paramos ne visada duoda efektyvių rezultatų įvardija LJŪJS vicepirmininkas.

„Kitaip sakant, pardavėjai, perpardavėjai naudojasi paramomis, kad išloštų ir iš ūkininkų išpeštų dar daugiau. Laimi tik jie, o ne ūkininkai. Tai yra kertinis akmuo. Tačiau kaip su tuo sukovoti – nežinau“, – konstatuoja D. Viliušis.

Tačiau tuo pačiu pašnekovas priduria, kad tikslinės paramos idėja utilizuoti seną „Belarus“ techniką nėra bloga.

„Tarkim, žmogus išties atiduoda „Belarus“ utilizavimui ir už tai gauna pinigų sumą, už kurią gali nusipirkti bet kokį vakarietišką tam tikro taršumo traktorių. Tai būtų puiku. Tai būtų išties gera paskata ir, manau, kad daugelis tuo pasinaudotų“, – įsitikinęs LJŪJS vicepirmininkas.

D. Viliušiui antrina ir P. Andriejavas. Pašnekovai teigia, kad skiriant paramas ūkininkams tuo pačiu reikia suteikti ir daugiau laisvės – paprastesnės taisyklės įneštų daugiau aiškumo.